Kad būtų kiek aiškiau – valdininkai už tokią sumą rengs strategiją, kaip apsaugoti žmones nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
Kaip ir įprasta tokiais atvejais, pirmiausia reikia atlikti tyrimą. Nors statistika visiems žinoma, 100 tūkstančių litų jai pakartoti iš naujo – ne pinigai.
Būtinos ir metinės konferencijos, kuriose garbūs valdžiažmogiai dar kartą palinksės galva ir padūsaus – kiek daug žmonių susižeidžia ir net žūva statybų aikštelėse, apsinuodija remonto dirbtuvėse ar susilaužo koją valydami stačius laiptus.
Šekit tokiai konferencijai 75 tūkstančius – ir padėtis iškart pasikeis.
Tikėkimės, kad tokiame susirinkime nuo persidirbimo infarktas neištiks vieno kito valdininko. Tuomet statistiniai rodikliai vėl pablogėtų ir reikėtų dar daugiau pinigų.
O kad taip nenutiktų, reikia visus informuoti apie pavojus, kurie tyko darbo vietoje. Apie tai turi žinoti net pradinukai, kuriems ministerija už 20 tūkstančių litų pasirengusi išleisti mokomąją knygelę.
Efektas – garantuotas. Kiekvienas vaikas, parėjęs iš mokyklos, mokys tėvus, kad lipti ant pastolių be šalmo arba išgėrus nevalia, kad vairuojant traktorių negalima kalbėtis telefonu, kad valgį verdanti mama nekištų į sriubą pirštų, o tik samtį.
Darbų saugos elementorių iš naujo kurianti valdžia tą patį milijoną galėtų paskirti, pavyzdžiui, tinklams ant pastolių ar alkoholio matuokliams įsigyti.
Tačiau išgirdę tokį pasiūlymą valdžios proto galiūnai atsikirstų: mes tokiais niekais neužsiimame, mes kuriame strategiją. Už milijoną.