Po katorgiško darbo Švedijoje – tuščiomis kišenėmis į Lietuvą

„Dirbome po 12-18 valandų per dieną, o kartą teko ir 22 valandas plušėti. Statėme prekybos centrą nedideliame mieste Nynashamne, nutolusiame nuo Stokholmo apie 60 kilometrų. Objektą pabaigėme laiku, švedai buvo patenkinti, tačiau atlyginimo niekas mums nesumokėjo“, - piktinasi šiaulietis Gintas.

Gintas Šiauliuose dirbo vienoje įmonėje, tačiau, kai ėmė mažėti atlyginimas, nutarė laimės ieškoti užsienyje.

Radęs skelbimą ir kreipęsis į bendrovę „JD Konsult“, Gintas apsidžiaugė, kai pamatė, kad jai vadovauja jo pažįstamas Jonas Dovidaitis. Šiaulietis patikėjo, kad pažįstamas žmogus neapgaus.

Į Švediją Gintas išvažiavo balandžio viduryje. Ten jis ir dar keli vyrai buvo iš naujo įdarbinti Lietuvoje registruotose įmonėse „Log in 7“ ir „Bastone“.

„Iš pradžių man liepė dirbti prievaizdu, tikrinti kitų lietuvių lagaminus, žiūrėti, kad jie nieko nevogtų. Tačiau griežtai atsisakiau tai daryti. Turiu inžinieriaus išsilavinimą ir norėjau dirbti pagal specialybę. Tuomet mane paskyrė vadovauti grupelei lietuvių“, - prisimena vyras.

Nesklandumai prasidėjo tuomet, kai po kurio laiko Gintas paprašė, kad jam būtų išmokėtas atlyginimas už balandį.

„Dar prieš išvykdamas susitariau su J.Dovidaičiu, kad už mėnesį darbo man bus sumokėta 5200 litų. Švedijoje dirbau 40 dienų, bet negavau nė lito. Už katorginį darbą bendrovė „JD Konsult“ man liko skolinga 7500 litų.

Grįžęs į Šiaulius skambinau J.Dovidaičiui, ėjau į bendrovę „JD Konsult“, tačiau visą laiką girdėjau vieną atsakymą – švedai nesumokėjo, todėl mes neturime iš ko mokėti tau. Paskutinį kartą, kai nuėjau į tą bendrovę, darbuotojai jau krovėsi daiktus ir kėlėsi kažkur į kitas patalpas, o mane apšaukė ir išvarė. J.Dovidaitis į telefono skambučius nebeatsako“, - pasakoja Gintas.

Vilnietis Saulius Smetonis į Švediją dirbti išvyko gegužės mėnesį. Jis darbavosi tame pačiame statomame prekybos centre, kaip ir Gintas. Saulius darė vidaus apdailos darbus.

„Pirmiausia mane nustebino tai, kad vos atvykus, buvo patikrinti mūsų lagaminai. Paskui mūsų daiktai be mūsų žinios buvo tikrinami nuolat. Taip buvo daroma, kad nevogtume darbo įrankių ir pan.

Dirbdavome po keliolika valandų per parą. Po savaitės šiek tiek apsipykome su darbų vadovu ir jis man liepė rinkti šiukšles. Aš atsisakiau, nes esu vidaus apdailos specialistas ir norėjau dirbti pagal specialybę. Galiausiai nutariau nutraukti darbo sutartį, pasiimti pinigus ir važiuoti namo“, - pasakojo Saulius.

Tačiau uždirbtų 1200 litų vyras taip ir negavo. Neatgavo ir žadėtų pinigų, išleistų kelionei į Švediją.

„Girdėjau, kad įmonėms „Bastone“ ir „Log in 7“ jau paskelbtas bankrotas, bet tiksliai nežinau. Tos įmonės plovė pinigus. Dirbdavome po 12 valandų, bet vienoje įmonėje buvau registruotas pilnu etatu, kitoje – pusę.

Netikiu, kad švedai nesumokėjo lietuviams. Esu dirbęs Švedijoje ir Norvegijoje, todėl žinau, kad skandinavai atsiskaito visada laiku. Įtariu, kad švedai sumokėjo, tik lietuviai pinigus pasiėmė sau, o mums meluoja. Nežinau, ką darysiu, tikriausiai reikės pinigų ieškoti teisme“, - atsidūsta vilnietis.

Valstybinė darbo inspekcija ne kartą perspėjo žmones, ieškančius darbo užsienyje. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai patikėję pažadais, žmonės lieka apgauti.

Vieni sumoka įdarbinimo tarpininkams už įvairias paslaugas, bet taip niekur ir neišvyksta. Kiti, jau išvažiavę į svetimą šalį, lieka be darbo, be pinigų ir be prieglobsčio.

Kiekvienas užsienyje ieškantis darbo pilietis privalo žinoti, kad tarpininkauti įdarbinant užsienyje įmonė privalo turėti licenciją. Jos pirmiausia ir reikėtų teirautis, kreipiantis į darbą užsienyje siūlančią įmonę.

Įmonės atstovo pažadais tikėti aklai negalima. Legaliai dirbančiai įmonei nebus problemų pateikti turimą licenciją. Ar ji tikrai egzistuoja, pasitikrinti galima licencijas užsiimti įdarbinimo tarpininkavimu turinčių įmonių sąrašuose. Tokie sąrašai yra tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Lietuvos darbo biržos tinklapiuose.

Legaliai veikiančių, licencijas užsiimti tarpininkavimu turinčių įmonių veiklą kontroliuoja Lietuvos darbo birža ir Valstybinė darbo inspekcija. Jei pažeidimų yra tokių įmonių veikloje, galima kreiptis į šias įstaigas, kurios imsis atitinkamų poveikio priemonių – iki pasiūlymų sustabdyti išduotos licencijos galiojimą.

Nei „JD Konsult“, nei „Log in 7“, nei „Bastone“ legaliai veikiančių įdarbinimo užsienyje įmonių sąraše nėra.

Susisiekti su įmonių vadovais lrytas.lt nepavyko. Telefonai buvo išjungti arba jais niekas neatsiliepė.

„Sprendžiant iš nukentėjusių žmonių papasakotų istorijų, tai panašu į komandiravimą (licencijos nereikia) arba agentūrinį darbą. Tai panašu į rimtus nusižengimus, nelegalios veiklos schemas, kai pasinaudojama žmonių patiklumu ir nežinojimu, pasirašomų sutarčių neskaitymu.

Nukentėjusieji turėtų kreiptis į policiją ir kitas institucijas, kurios kontroliuoja nelegalią veiklą. Tai, kad įmonė verčiasi veikla neturėdama licencijos, nustato nelegalią veiklą kontroliuojančios institucijos - Policijos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Numatyta atsakomybė už neteisėtą tarpininkavimą įdarbinant asmenis užsienyje – 1000-3000 litų bauda. Pažeidimų protokolus surašo policija“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tiesiogiai nevykdo nelegalia veikla užsiimančių įmonių kontrolės. Tai darbo santykių srityje vykdo VDI prie SADM.

Tačiau lrytas.lt žurnalistei paskambinus į VDI, atstovė spaudai atsakė, kad inspekcija kontroliuoja tik legaliai veikiančias įdarbinimo užsienyje bendroves.

L.Bušinskaitė tikino, kad į ministeriją taip pat dažnai kreipiamasi su prašymais patarti, kaip elgtis atsidūrus panašioje į aprašytą situacijoje.

„Pirmiausiai rekomenduojame būti budriems, siekiant apsisaugoti nuo apgaulės. Tarkim, apsisprendus išvykti dirbti į užsienį, reikia susirinkti informaciją apie konkrečias darbo galimybes šalyje, įvertinti turimą darbo patirtį, kvalifikaciją ir, svarbiausia, užsienio kalbos žinias.

Patartina, dar esant Lietuvoje, paieškoti ir kito darbo pasiūlymo užsienyje, kuris būtų panašus į agentūros siūlomą. Tai būtų puiki galimybė palyginti agentūros teikiamą pasiūlymą, darbo ir apmokėjimo sąlygas. Tai irgi yra vienas iš būdų išvengti galimos apgaulės“, - patarė specialistė.

Nusprendus bendradarbiauti su privačia įdarbinimo agentūra, kuri siūlo darbą užsienyje, reikia visada labai atidžiai skaityti paslaugų sutartį. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius sutarties punktus:

1) Agentūros įsipareigojimus, teikiamas paslaugas ir darbo ieškančio asmens įsipareigojimus;

2) Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą,

3) Suradus darbo vietą, agentūra turi užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmeniui įsidarbinti pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Darbo ieškančiam asmeniui būtinai turi būti pateiktas darbo pasiūlymas ir darbo sutartis.

4) Asmuo, gavęs pasiūlymą dirbti, turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.

5) Svarbu atkreipti dėmesį, ar darbo sutartyje aiškiai išdėstytos apmokėjimo už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė (trukmė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas). Taip pat ar aiškiai aptarti abiejų pusių įsipareigojimai darbo sutartyje.

6) Licencijos turėtojas atsako už tai, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir patikrinta.