Liuksemburgas ES šalių žemdirbių protesto akcijai parinktas neatsitiktinai. Šioje kalnuotoje vietovėje susibėga keliai iš Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos. Demonstraciją leista rengti Liuksemburgo priemiestyje Kirchberge (jeigu paieškotume atitikmenų – Noreikiškėse, šalia Kauno). Žemdirbių susirinkimo vieta (klonyje asfaltuota aikštė) iš dviejų pusių apsaugota krūmais apaugusių šlaitų, iš trečios pusės – stiklinių „Luxexpo“ parodų rūmų, iš ketvirtos – automobilių eismo beveik nematančios gatvės. Taigi vietelė – tikrame užkampyje. Beje, penkiems tūkstančiams demonstrantų tebuvo pastatyti 5 biotualetai.
Akciją rengė (ir gavo valdžios leidimą) ES šalių ūkininkų sąjungas vienijanti lobistinė organizacija COPA, jai talkino žemdirbių kooperatyvų organizacija COGECA. Jos parūpino vėliavų, pagamino plakatų, pasamdė garso ryšio tarnybą, sukvietė žiniasklaidos atstovus.
Pirmieji po dviejų dienų kelionės akcijos vietą pasiekė Lietuvos ūkininkų sąjungos pasiuntiniai.
- Vadinasi, jums tikrai prastai, jeigu ryžotės tokiai kelionei, - sakė tūkstančio avių ūkio savininkai Rita ir Ingošas Štoliai iš Meklenburgo. Jie į protesto demonstraciją važiavo porą valandų.
Lietuvė Rita ir jos vyras jau šešiolika metų ūkininkauja, tačiau sunkmetis ir neadekvatūs ES administracijos sprendimai jį įveikti visus senojo žemyno žemdirbius kelia į kovą. Vokiečių ūkininkai turi pačių išlaikomas ir dėl to nuo valdžios nepriklausomas stiprias savivaldos organizacijas, kurios savo regionų (žemių) parlamentams siūlo įstatymų pataisas, teikia rekomendacijas, o jei reikia, rengia protesto akcijas.
Į Liuksemburgą suvažiavę vokiečių ūkininkai reikalavo uždrausti pieno importą į ES, revizuoti pieno kvotų sistemą, padidinti pieno supirkimo kainas nuo 20 iki 40 eurocentų už kilogramą.
Didinti paramą pieno ūkiams reikalavo ir kitų šalių ūkininkai. Lietuviai nustebino susirinkusiuosius paaiškinę, kokią kainos dalį gauna ūkininkas, kokią – perdirbėjas ir kokią prekybininkas. Iš Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovo Andriejaus Stančiko ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko sužinojęs tokią kainodaros situaciją COPA-COGECA administracijos direktorius Paulo Gouveia ją pavadino taip: „Neįmanoma“.
Lietuvių ūkininkų atstovai mitinge buvo dėmesingai išklausyti. Karšto pritarimo susilaukė ir Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Italijos, Belgijos žemdirbių pasisakymai.
COPA prezidentas Padraigas Walshe kvietė ES žemdirbių atstovus telkti jėgas vis gilėjančiai ekonominei krizei įveikti, ieškoti sprendimų stabilizuojant pieno žaliavos kainas, galvoti apie Europos žemės ūkio sektoriaus ateitį. Panašia tema kalbėjo ir COGECA viceprezidentas Paolas Brunis.
COPA viceprezidentui Gerdui Zonleitneriui prakalbus apie pačių ūkininkų vienybės ir ryžto stoką, į tribūną pasipylė kiaušinių lietus. Nors apdairūs renginio organizatoriai spėjo išskleisti tokiam atvejui pasiimtus skėčius, vienas kiaušinis ištiško ant G. Zonleitnerio kepurės. Kiek galima spėti, „mitingų ginklą“ panaudojo vokiečių ūkininkų jaunimas. Beje, vokiečiai į protesto akciją atvažiavo pasipuošę nacionalinėmis piemenų skraistėmis, pasikabinę karvėms skirtus skambalus. Belgų ūkininkai atsivežė tikrų ir plastikinių karvių, avių, patys apsirengę karnavaliniais drabužiais, apsiginklavę švilpynėmis, būgneliais, petardomis.
Protesto dieną (birželio 22-ąją) Liuksemburgo priemiestyje Kirchberge vyko 27 ES šalių žemės ūkio ministrų pasitarimas. Tačiau su savo šalių žemdirbiais nė vienas politikas neišdrįso susitikti, nors buvo kviesti. Aikštėje protestuotojams teko bendrauti tik tarpusavyje, išsakant skaudulius. Akcijai atsivežti kiaušiniai tiško ant protestuotojų galvų ir plakatų. Po trijų valandų kalbų pradėta skirstytis, tačiau tuomet dalis ūkininkų jaunimo ėmė ardyti dvigubas užtvaras, saugojusias stiklinius „Luxexpo“ parodų rūmus, mėtyti į apsaugos policininkus plakatus, butelius su mineraliniu vandeniu. Dalis protestuotųjų, nešini ispanų, italų, vokiečių žemdirbių organizacijų vėliavomis, laiptais puolė rūmų durų link. Juos pasitikti iš pastato vidaus plūstelėjo dešimtys neperšaunamomis liemenėmis, skaidriais skydais ir gatvių mūšiams pritaikytais įnagiais ginkluotų policininkų. Miniai nerimstant, policininkų rikiuotė plėtėsi. Į tvarkdarius taip pat pasipylė supuvusių kiaušinių kruša. Visoje aikštėje pasklido neišpasakyta smarvė.
Iki riaušių nueita nebuvo. Įsismarkavusį jaunimą ramino patys ūkininkai – protesto akcijos dalyviai. Be to, aikštės prieigose nesimatė nė vienos parduotuvės, o patys žemdirbiai į mitingą nešėsi tik mineralinio vandens.
Žemdirbių protesto akcijoje darbo turėjo ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir tvarkos saugotojai. Mitingo dalyvių pastebėjimais, penkis ūkininkus pasitiko vienas iki dantų ginkluotas policininkas, o vienam traktoriui teko viena tanketė su vandens patranka ir ašarinių dujų užtaisu. Čia neskaičiuojame padangę virš akcijos vietos raižiusių sraigtasparnių, ant daugiaaukščių namų stogų sugulusių snaiperių (?) ir policijos filmuotojų. Kiekvienas akcijos dalyvis buvo užfiksuotas. Namo vykstančius lietuvius kelyje už Liuksemburgo sustabdė civiliais apsirengę policijos pareigūnai, autobusą palydėjo iki miško aikštelės, patikrino kiekvieno asmens tapatybę, po to išsinešė dokumentus, per keliolika minučių iš jų nurašė protestavusiųjų pavardes bei asmens kodus. Ačiū Dievui, kad neįsegė į ausis ženklų, kaip „reikalauja“ ES reglamentai...
Kelionėje į namus Lietuvos ūkininkai buvo sustoję Drezdene. Viename prekybos centre 3,5 proc. riebumo pieno litras kainavo... 48 eurocentus.
- Negaliu patikėti, - sakė Lumpėnų Rambyno žemės ūkio bendrovės vadovas Remigijus Kelneris.
Protesto akcijos dalyvių plakatai skelbė, jog vokiečių ūkininkas už kilogramą pieno gauna 20 eurocentų, ispanas – 26, prancūzas ir belgas – 25, italas – 27. Kaip tada su „kainos pyragu“? Mūsų ūkininkas už pieną gauna vidutiniškai apie 40 lietuviškų centų, tačiau parduotuvėje jau „nugraibyto“ pieno litras kainuoja 5-6 kartus brangiau.
- Europa mūsų protesto balsų negirdi, - grįždami kalbėjo Lietuvos ūkininkai ir prisipažino, jog dėl tokios situacijos patys kalti. Daugelyje rajonų iš tūkstančio ūkininkų asocijuoti (moka nario mokestį) tik 30-50. Valdžia, žemės ūkio produkcijos perdirbėjai kiršina smulkiuosius ūkininkus su stambiaisiais, vienus paperka pažadais, kitiems numeta paramos „kaulą“.
Tiek Vilniuje, tiek Liuksemburge mūsų ūkininkai įsitikino, jog politikams žemdirbys – kaip ašaka gerklėje. Dėl to susitikti su protestuojančiais ūkininkais siunčiama policija. Tačiau Liuksemburgo, Prancūzijos, Belgijos žiniasklaida jau kitą dieną po žemdirbių protesto akcijos skelbė, jog ES administracija ir 27 šalių žemės ūkio ministrai išgirdo ūkininkų reikalavimus ir imsis atitinkamų priemonių.
Šiandien žemdirbystė – tai žmogaus fizinio ir dvasinio tvarumo išbandymas, - sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustinavičius, turintis 599 šuolių parašiutu iš lėktuvo „bagažą“. Jam pritarė LŪS Kauno r. skyriaus pirmininko pavaduotoja Loreta Maldutienė, atlikusi 596 šuolius parašiutu. Patyrę sportininkai pripažino, jog meistriškumui pasiekti reikalingas visapusis žmogaus pasirengimas, ištvermė, o svarbiausia – darni komanda. Ūkininkavimas – taip pat komandinis „žaidimas“ ir jis įveikiamas tik suvienijus jėgas, siekiant bendro tikslo. Tai buvo pademonstruota ir Liuksemburge vykusiame mitinge.