A.Zuoko favoritu laikomas G.Babravičius surinko 359 balsus ir 36 balsų
persvara aplenkė antroje vietoje likusį sveikatos apsaugos ministrą Algį
Čapliką. G.Babravičiaus pavaduotojais patvirtinti Artūras Melianas, Žilvinas
Šilgalis, Irena Ričkuvienė, Algis Čaplikas ir Regimantas Čiupaila.
Partijos vadovo rinkimus temdė nesklandumai - balsų skaičiavimo komisijai
šeštadienio vakarą paskelbus minėtus rezultatus, A.Čapliko rėmėjai pradėjo
reikšti nepasitenkinimą, kad balsadėžėse rasta daugiau biuletenių nei buvo
patvirtinta prieš balsavimą. Kai kurie iš partiečių siūlė surenkti
pakartotinį balsavimą.
Vis dėlto balsavimo rezultatai po audringų diskusijų prieš septintą
valandą vakaro galiausiai buvo patvirtinti, o A.Čaplikas pripažino savo
pralaimėjimą.
„Reikia mokėti ir pralaimėti. Neaiškumų lieka ir man, bet tiek to -
būkime vieningi. Siūlau patvirtinti pirmininką. Sėkmės jam“, - ramindamas
įsiaudrinusią publiką sakė A.Čaplikas.
Į partijos pirmininko postą dvejų metų kadencijai taip pat pretendavo
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Dangis Gudelis ir buvęs Lietuvos
prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas
Mačiulis, bet jie sulaukė gerokai mažesnės partijos narių paramos.
A.Zuokas šią savaitę partijos nariams pranešė atsisakąs ketinimų
vadovauti Liberalų ir centro sąjungai ketvirtą kadenciją iš eilės. Liberalų
sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigia, kad toks sprendimas atveria kelią
glaudesniam dviejų liberalių partijų bendradarbiavimui. Manoma, kad jis gali
baigtis partijų susijungimu.
Kreipdamasis į partiečius A.Zuokas šeštadienį sakė, kad jis nori sutelkti
dėmesį „kitiems dalykams“, taip pat siekti partijos vienybės ir
atsinaujinimo.
„Permainos reikalingos ir man pačiam, kad galėčiau susitelkti į dalykus,
kuriems iki šiol trūko laiko (...). Partijos vienybė yra pagrindinė vertybė,
ir aš savo indėlį į atsinaujinimą įdedu“, - netoli Vilniaus esančiame
viešbutyje vykusiame suvažiavime sakė A.Zuokas.
A.Zuoko lyderystė dažnai buvo nurodoma kaip kliūtis LiCS bei Liberalų
sąjūdžio jungimuisi.
Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis šeštadienį BNS sakė sveikinąs
A.Zuoko sprendimą nebesiekti partijos vadovo posto.
„A.Zuoko apsisprendimas nekandidatuoti į partijos vadovo postą atveria
platesnio dialogo tarp dviejų partijų galimybes. Apie detalesnes formas dar
per anksti kalbėti. Bendradarbiavimo formų yra įvairių, bet nenorime
forsuoti procesų. Tai pirmiausia turi aptarti partijų institucijos“, - sakė
E.Masiulis.
Tuo metu A.Zuokas kalbas, esą jo asmuo trukdo partijų jungimuisi,
pavadino „vaikiškomis“. „Tai vaikiškumas arba konkurencijos vengimas“, -
šeštadienį žurnalistams sakė A.Zuokas, kuris nuolat sulaukia kritikos dėl
galimos korupcijos Vilniaus valdžioje, kai jis buvo sostinės meras.
A.Zuokas LiCS vadovavo nuo 2003 m.
Paskutinių tyrimų duomenimis, Liberalų sąjūdis yra gerokai populiaresnė
partija tarp rinkėjų nei Liberalų ir centro sąjunga. Jeigu kitą sekmadienį
vyktų rinkimai į Seimą, už Liberalų sąjūdį balsuotų 5,5 proc. rinkėjų, o
liberalcentristai sulauktų tik 1,6 proc. balsų, rodo šeštadienį dienraštyje
„Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa.