Kai kurios moterys labai neatsakingai žiūri į gyvenimą ir sunkumus, galinčius iškilti kelionėje. Jos per daug pasitiki vyrais. Pasąmoningai. Nors išorėje kovoja už savo teisę turėti penį ir žaisti futbolą, bet giliai viduje jos žino, kad jeigu ką – kreipsis į vyrus. Jie padės. Išspręs problemas, nugalės sunkumus. Kitaip negalėčiau paaiškinti moterų apavo – jos avi kažkokiais žiedlapiais, kadaruojančiomis odos skiautėmis, voratinkliais pritvirtintomis prie pėdos.
Vyrų apavas dažniausiai masyvus, tai yra, tvirtai suaugęs su koja. Vyrai pasiryžę kiekvieną akimirką susigrumti su sunkumais ir pavojais, jie tikisi iš gyvenimo iššūkių ir išbandymų. Su basutėmis nepakovosi, velniai rautų.
Tiesa, dabar gali sutikti ir tokių vyrų – su šlepetėmis ir triusikais. Reikia bėgt šalin nuo tokių. Jie ne tik kitam nepadės - sudėtingesnėje situacijoj jie patys taps našta. Basas vyras natūralus tik lovoje arba morge.
Tiesa, būna ir kraštutinumų – Roterdame sutikau amerikietį, buvusį kareivį, rašantį eiles apie šių dienų karą (Irakas, Afganistanas ir panš.) Jis avi sunkiais, storapadžiais rudeniniais batais. Vidurvasarį. Akivaizdžiai sužalota siela. Kompleksuotas ligi panagių. Jei tik kur pamato žodį „Irakas“, iš karto atsiprašinėja. Vokiečiai šešiasdešimt metų atsiprašinėja žydų, amerikiečiai šimtą metų atsiprašinės irakiečių. Prikiaulina, o paskui – atsiprašom, atsiprašom. Didžioji politika, diplomatija.
Apavas – įdomus dalykas. Ne tik lėktuvų, bet apskritai visų transporto priemonių avarijų vietose pirmiausia pasirodo batai. Gal tai susiję su posakiu „pakratė kojas“? Padžiovė batus?
Neužmirštamas vaizdinys iš tolimos praeities: užtrauktuku užsegami vyriški aulinukai ant apledijusio plento. Greitį viršijęs, nepatyrusio vairuotojo vairuojamas automobilis daug sykių vertėsi, vairuotojas iškrito pro duris, žuvo iš karto, o ant plento liko stovėti batai. Mūsų asmeniniai daiktai kartais tampa labai simboliški, ima kiek ironiškai komentuoti mūsų gyvenimą ir mirtį: tu jau guli atvėsęs, o tavo batai vis dar žingsniuoja tavo keliu, kuriuo pats niekad nebeisi.
Visada bijojau pirkti batus iš „second hando“ – velniai žino, kur jie gali nuvesti, nežinia, nuo kokios rūšies numirėlio kojos jie buvo nutraukti. Juk batai kaip joks kitas mūsų dėvimas daiktas turi giliausią atmintį.
Net patys batai stengiasi apsaugoti žmones nuo savęs: labai sunku surasti prie jūros iš karto du panešiotus batus. Tik po vieną. Tarsi ten, kitoj pusėj jūros, gyventų tik vienakojai švedai, danai ar piratai. Tiesa, yra dar šunys. Jie, parazitai, paprastai visuomet suryja tik vieną batą. O kitą palieka gyvą. Kodėl – mįslė ir mistika.
Dėl batų pajūryje kažkada guosdavo tokia teorija – tai vis šaltojo karo grimasos. Pavyzdžiui, žmonės, - žinoma, vakariečiai, - plaukia savo jachtomis ir prabangiais kateriais, o čia staiga išnyra rusų povandeninins laivas. Rusai nuolatos pasiklysdavo svetimuose vandenyse ir gasdindavo žmones. Iškyla visi girti į paviršių, o pasirodo – ir vėl nepataikė.
Rusai! Kai jie su savo arklišku laivu išnyra, visi griebia po batą nuo kojos ir meta į tą bjaurų monstrą. Komunistai – nelabojo įsikūnijimas. Kapitalistai, kaip vis labiau įsitikinam, irgi.
Martinas Lutheris taip pat būtų į velnią metęs ne rašalinę, o batą, tačiau tuo lemtingu metu buvo ne tik basas, bet ir nuogas. Nes velnias jam pasirodė ne verčiant Bibliją, kaip įprasta manyti, o laužant celibato įžadus.
Batą į velnią mesti kur kas labiau įprasta – pavyzdžiui, Irako žurnalistas, paleidęs savo kuntaplį į G.W.Bushą... Klasika.
Kino filme „Die hard“ („Kietas riešutėlis“) pagrindinis herojus Džonas Makleinas kone visą filmą kenčia be batų. Ir sienomis laipioja, ir ventiliacijos vamzdžiais šliaužioja, ir per daužytą stiklą laksto basas.
Scenaristai taip jį nubaudė už sugadintus santykius su žmona. Žmona padarė verslo karjerą, o jis liko eilinis mentas. Už nenorą pripažinti, kad moteris turi teisę į karjerą, buvo paliktas basas. O kaip sakiau, basas vyras - beviltiškas. Viskas, ką daro Makleinas – o jis daro tiesiog stebuklus, nužudo visus teroristus ir išvaduoja krūvą įkaitų – tai tik metafora. Gražus, kruvinas sapnas. Atgailaujantis vyras mėgina atgauti žmonos pasitikėjimą. Joks basas vyras to nepadarytų, ką padaro Makleinas. Basas vyras natūralus tik lovoje ir morge.
Lėktuvas nusileido, o mano kaimynas, visą kelią miegojęs prie lango, staiga pasidavė į priekį ir keistai pakibo ant saugos diržo.
Kai pareigūnai manęs paklausė, ar velionis ką nors kalbėjęs prieš mirtį, gal skundęsis ar panašiai, atsakiau: “Džiaugėsi nusipirkęs labai patogius batus”.
Nieko daugiau negalėjau pridurti.