Žmonės su šunimis vaikštinėja parkuose ir skveruose, masinio susibūrimo
vietose, vaikų darželių ir mokyklų teritorijose. Praeiviai ne tik
baiminasi, kad gali būti užpulti, bet ir turi būti itin atsargūs, kad
neįmintų į išmatų krūvelę. Jas surenka tik vienas kitas susipratęs šuns
šeimininkas.
Daugiausia nepasitenkinimo be pavadėlių lakstančiais šunimis kyla
paplūdimiuose. Poilsiautojus siutina ramybės neduodantys keturkojai,
kurie zuja aplinkui, keldami grėsmę gyvūnus paglostyti bandantiems
vaikams. Karštą dieną kai kurie žmonės maudytis į jūrą traukia kartu su
šunimis.
Žmonės skundžiasi gelbėtojams, šie skambina policijai. Tačiau policijos
pareigūnai atvyksta tik tuomet, jei neturi svarbesnių iškvietimų.
Daugiabučių kiemuose klaipėdiečiai bando gelbėtis patys. Jie kreipiasi
į savivaldybės miesto tvarkymo skyrių prašydami kieme pastatyti ženklą
„Šunis vedžioti draudžiama“. Iš viso mieste jau stovi pusšimtis tokių
ženklų, gyventojų prašymų jų įrengta 30. Tačiau ir tai šunų mylėtojams
- nė motais. Jie atsikerta, neturintys kur dėtis su savo augintiniais.
Šunų šeimininkai skundžiasi, kad Klaipėdoje yra tik kelios šunims
vedžioti skirtos aikštelės - Skulptūrų parke ir gyvenamųjų namų
kvartaluose. Iš viso - maždaug dešimt vietų. Todėl jie priversti
pažeidinėti Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles.
Anksčiau visi skundai dėl neleistinoje vietoje vedžiojamų šunų
keliaudavo Ekologinės policijos pareigūnams. Šie vykdavo į nurodytas
vietas, bausdavo pažeidėjus, rengdavo reidus. Savivaldybei ši paslauga
kainuodavo 65 tūkst. litų per metus. Šįmet tam pinigų pritrūko.
Pernai už netinkamą šunų priežiūrą Klaipėdoje buvo nubausta 119 žmonių.
Šįmet - 35.