Į jos atidengimo ir pašventinimo iškilmes Staidarų kaimo bendruomenės komitetas sukvietė kaimo gyventojus ir iš šio kaimo kilusius kraštiečius.
“Norėjosi pirmą kartą per kaimo gyvavimo istoriją sukviesti visus kraštiečius į būrį, pasidalinti prisiminimais, džiaugsmais, pasirūpinti jau išėjusių gyventojų atminimo įamžinimu. Savo šventę norėjome įprasminti ir Lietuvos valstybės tūkstantmečio šviesoje – tam, visų nuomone, geriausiai tiko ąžuolinė menininko skulptūra”, - lrytas.lt sakė šių iškilmių organizatorius ir sumanytojas, Staidarų kaimo bendruomenės komiteto pirmininkas Saulius Petrauskas.
Prieš pusantrų metų S.Petrausko iniciatyva įkurtai Staidarų kaimo bendruomenei šis renginys buvo pirmasis rimtas “krikštas” projektinės veiklos patirtyje – bendruomenė šiam renginiui laimėjo dalį finansavimui reikalingų lėšų iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos skelbto Nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimo konkurso.
Už laimėtas ir pačių gyventojų bei didelio būrio šventės rėmėjų suaukotas lėšas buvo sukurtas Staidarų kaimo tinklalapis, kuriame patalpinta nemažai istorinės medžiagos apie šio kaimo istoriją, senosiose kaimo kapinaitėse atstatytas ąžuolinis kryžius, pastatyta skulptūra, įrengti meniški kaimo riboženkliai.
Be viso to, šio kaimo žemiečio, ilgamečio Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytojo Visvaldo Masėno kruopštaus darbo dėka pasaulį išvydo monografija apie Staidarų kaimo istoriją. Tam, kad surinktų istorinius faktus apie 343-ius metus skaičiuojančio kaimo istoriją, Staidarų kaimo bendruomenės pirmininkas S.Petrauskas, komiteto narys Lazdijų rajono vicemeras Benius Rūtelionis ir pedagogas V.Masėnas ne vieną kartą vyko į kaimyninę Lenkiją, pas lietuviškojo Punsko valsčiaus sekretorių ir gerą Lazdijų krašto bičiulį Joną Vaičiulį. Ne be pono Jono bičiuliškos paramos ir pažinčių Suvalkų (Lenkija) archyvo darbuotojai per rekordiškai trumpą laiką surado ir padarė kopijas archyvinių dokumentų, atspindinčių Staidarų kaimo istoriją dar nuo jo įkūrimo pradžios – 1666-ųjų metų.
Atsidėkodami ponui J.Vaičiuliui už pagalbą, staidariškiai neliko skolingi – šventės metu šis kaimo bičiulis buvo apjuostas dovanota tautine juosta, kurioje rankomis išaustas užrašas “Jonui – Staidarų kaimas”. Nesitikėjęs tokios pagarbos, Staidarų kaimo šventėje su žmona dalyvavęs mūsų tautietis iš Lenkijos J.Vaičiulis sakė esąs dėkingas ne tik staidariškiams, bet ir Lazdijų rajono bei Lietuvos vadovams – už itin didelį palaikymą ir paramą, kurią Lenkijos lietuviai jaučią iš mūsų pusės.
Kaip ir pridera tokių renginių metu, nebuvo pamiršti ir Anapilin išėję kraštiečiai: senosiose kaimo kapinėse iškilo atstatytas ir pašventintas ąžuolinis kryžius, restauruotas paminklas žuvusiems kovose už laisvę Staidarų kaimo gyventojams.
Lazdijų rajono Staidarų kaime vykusi šventė “Lietuvos tūkstantmetis per Staidarų kaimo prizmę” išskirtinė buvo jau vien tuo, jog pirmą kartą Lazdijų parapijos istorijoje šv.Mišios buvo aukojamos ne bažnyčioje, o lauke. Jas senųjų Staidarų kaimo kapinaičių prieigose laikęs Lazdijų parapijos klebonas G.Urbštas, pasak šventės organizatorių, dėl tokios galimybės net konsultavosi su Vilkaviškio vyskupu. Pastarasis palaimino tokios aukos galimybę.