Kartu su daržovių sodinimo įrenginiu ūkininkai dar įsigijo ir laistymo sistemą. Žemės ūkio techniką jie pernai pirko savo lėšomis, tačiau dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ jie gali susigrąžinti išleistus pinigus. Pagal minėtą priemonę įsipareigojimus įvykdantiems paramos gavėjams kasmet penkerius metus skiriama 5179 litų Europos Sąjungos (ES) paramos išmoka. Šiemet Markauskus tokia išmoka turėtų pasiekti jau antrą kartą.
Rankas keičia technika
Naujos daržovių sodinamosios privalumus pirmoji pajuto Reda. Anksčiau moteris kartu su giminėmis ir draugais maždaug 1,5 hektaro plote daržoves – kopūstus, kalafiorus ir brokolius – sodindavo tik rankiniu būdu.
„Manau, visi, kurie turi panašius ūkius, puikiai supranta, kaip sunku tokį didžiulį plotą sodinti rankomis. Jei ilgiau darbuojiesi pasilenkęs – įskausta nugarą, jei atsitūpęs – ima skaudėti kojas“, - aiškino moteris.
Italų gamybos daržovių sodinamąja ūkininkai šiemet naudojosi pirmą kartą, nors ją pirko pernai. Pasirodo, tiekėjai pavėlavo ją atvežti. „Su naująja technika sodinome ne visus laukus, nes kol žemė buvo neišdžiūvusi, sodinamoji į tas lauko vietas negalėjo įvažiuoti“, - pasakojo ūkininkas.
Šiuo metu Markauskų laukuose pasodinta per 60 tūkstančių daržovių.
Darbas tampa atrakcija
Naująja technika paprasta naudotis, todėl su ja gali darbuotis net ir vaikai. Būtent todėl šių metų daržovių sodinimas trims Markauskų atžaloms tapo smagia atrakcija. „Sodinamojoje yra dvi sėdynės, o ji pati yra traukiama traktoriumi. Sėdėdamas ant sėdynių turi mėtyti kopūstų daigus pro specialias angas, o iš ten jie keliauja tiesiai į žemę. Vaikams toks darbas labai patiko. Jie kopūstus ir sodino“, - pasakojo R.Markauskas.
Darbas vyko ne tik lengviau, tačiau ir nepalyginamai greičiau. Nors Markauskai teigė neskaičiavę, kiek laiko būtų užtrukę viską sodinant rankiniu būdu, tačiau tikina, kad su naujosios technikos pagalba darbai vyko keleriopai greičiau. „Net nepavargome“, - juokėsi Reda.
Nepalyginamai patogiau
Tačiau ne tik daržovių sodinamoji palengvino ūkininkų darbus. Markauskai džiaugiasi ir nauja laistymo sistema. Sumontavus ją, vienu metu galima palieti maždaug 40 arų žemės. Vėliau visa sistema, kurios pagrindą sudaro vandens purkštuvas ir laistymo žarnos, tiesiog pernešama į kitą vietą.
„Pernešti nėra sunku, ir tai užima nedaug laiko. Palyginus su senąja laistymo sistema, kurią mes turėjome, ši yra nepalyginamai patogesnė“, - pasakojo G.Markauskas. Mažas laistymo sistemos trūkumas, kad vėjuotu oru, ne visas vanduo patenka ant daržovių. „Žinoma, galima lieti ir vėjuotu oru, tačiau tai – neekonomiška“, – kalbėjo pašnekovai.
Pareiškėjų skaičius auga
Pasinaudoti ES parama pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ jau panoro 810 žemdirbių, kurie pateikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
Šiais metais iki birželio vidurio jau sulaukta 192 paraiškų. Jų skaičius dar neabejotinai augs, nes buvo pratęstas paraiškų pagal minėtą KPP priemonę rinkimo terminas – jos bus renkamos iki 2009 metų pabaigos.
Parama ir pastatų statybai
Už gautą paramą smulkieji ūkininkai gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir technologinių įrenginių, kompiuterinę programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms. Be to, ES lėšas galima panaudoti gamybinių pastatų ir statinių rekonstrukcijai bei statybai, naujų statybinių medžiagų įsigijimui, rangovų samdymui, bendrosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms – pastarųjų dalis gali sudaryti iki 10 proc. maksimalios paramos sumos. Paramos lėšomis nėra remiamas cukrinių runkelių auginimas ir bitininkystės veikla, taip pat veislinių gyvulių, sėklų, sodinukų ir daigų įsigijimas.
Paraiškas pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos nustatyta tvarka valdą įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre bei nurodyti valdos valdytojais.
Dar vienas kriterijus – pareiškėjas turi patekti į pusiau natūrinių ūkių savininkų kategoriją, kuri nustatoma atsižvelgiant į turimos valdos dydį. Į šią kategoriją patenka 2–3,99 EDV (europinio dydžio vienetas) dydžio ūkiai. EDV nustatomas atsižvelgiant į standartinį žemės ūkio produkcijos gamybos pelną.
Paramos paraiškas priima iš pareiškėjų ir registruoja NMA teritoriniai skyriai pagal valdos registravimo vietą.
Verslo planas yra sudėtinė paraiškos dalis, atskirai jo pristatyti nereikia. Verslo plane turi būti pateikti įrodymai, kad žemės ūkio valda panaudojus ES paramą taps ekonomiškai gyvybinga. Taip pat reikia detaliai aprašyti ūkiui atnaujinti reikalingas investicijas, pateikti konkrečius savo valdos plėtros planus.
Rengiant verslo planą būtina numatyti, kad prognozuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, vertinant pagal EDV, per pirmuosius trejus paramos metus turi padidėti ne mažiau kaip 20 proc. ir nesumažėti per ketvirtus ir penktus paramos metus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.