„Regis, tai patvirtina vieningą ir neginčijamą tradicinį įsitikinimą, jog
tie (kaulai) yra mirtingieji apaštalo Pauliaus palaikai“, - pontifikas sakė
Popiežiškoje Šv.Pauliaus bazilikoje, pirmadienį švenčiamos Šv.Petro ir
Šv.Pauliaus dienos išvakarėse.
Šv.Petras ir Šv.Paulių krikščionys laiko svarbiausiais iš pirmųjų
misionierių. Paulius, kuris atsivertė kelyje į Damaską, išvydęs akinančią
Jėzaus Kristaus viziją, pradėjo apaštalauti tarp pagonių graikų ir romėnų, o
65-iais mūsų eros metais buvo nukirsdintas Romoje.
Krikščionys tiki, kad Šv.Paulius buvo palaidotas kartu su Šv.Petro
palaikais katakombose, esančiose prie Apijaus kelio. Vėliau Pauliaus
palaikai buvo perkelti į apaštalo garbei pastatytą baziliką.
Šimtus metų tikėta, kad šventojo palaikai ilsisi po šios bažnyčios
altoriumi. Tačiau 2006 metais Popiežiškojoje Šv.Pauliaus bazilikoje buvo
rastas akmeninis sarkofagas, o Vatikano archeologai pateikė prašymą
moksliniais metodai ištirti religinę tradiciją.
Pirmieji šių tyrimų rezultatai paaiškėjo besibaigiant Pauliaus metams,
kuriuos Katalikų Bažnyčia švenčia minėdama antrąjį tūkstantmetį nuo Tautų
apaštalo gimimo.
Benediktas XVI pateikė kai kurių archeologų tyrimo detalių: pasak jo,
sarkofage buvo išgręžta maža anga, per kurią buvo apžiūrėtas vidus.
Mokslininkai pastebėjo „purpuro spalvos vertingos lininės drobės,
padengtos grynu auksu, pėdsakų, taip pat mėlynos spalvos audinio su lininiu
pluoštu“, nurodė pontifikas.
„Taip pat rasta raudonų smilkalų grūdelių, baltymų ir kalkakmenio
pėdsakų. Ten taip pat buvo mažyčių kaulų fragmentų, kuriuos ekspertams
ištyrus radioaktyviosios anglies datavimo metodu paaiškėjo, kad jie
priklausė asmeniui, gyvenusiam pirmajame arba antrajame šimtmetyje“, -
pridūrė jis.
Bazilikos arkikunigas kardinolas Andrea Codero Lanza di Montezemolo
penktadienį sakė, kad Benediktas XVI
neatmetė galimybės „kada nors nurodyti atlikti išsamiau ištirti“ šiuos
palaikus.
Jis pridūrė, jog tyrimai po bazilikos altoriumi įrengtame kape buvo
atlikti atsižvelgiant į tolesnės analizės galimybę. Tačiau arkikunigas
pridūrė, kad atverti sarkofagą būtų „didelis darbas, turint omenyje, kad
kapas yra milžiniškas ir kad tikriausiai reikėtų išardyti altorių“.
Nuo 2006 metų pabaigos bazilikos lankytojai galėjo pamatyti sarkofagą pro
pagrindiniame altoriuje padarytą angą.
Pasak A.C.Lanza di Montezemolo, „nėra abejonių“, kad šiame kape
palaidotas apaštalas Paulius.
Leidimas atlikti archeologinius kasinėjimus bazilikoje buvo išduotas 2002
metais, o 2005 metų vasarį Vatikanas nurodė, jog šiame sarkofage yra
Šv.Pauliaus palaikai.
Kartu su pranešimu apie kaulų dalelių atradimą nuskambėjo žinia, jog
Vatikano archeologai atrado, kaip manoma, seniausią išlikusį Šv.Pauliaus
atvaizdą. Ant Romos katakombų sienų rasta šį apaštalą vaizduojanti freska
tikriausiai buvo sukurta IV amžiaus pabaigoje.
Vatikano dienraštis „L'Osservatore Romano“, kuris apie šį atradimą
pranešė sekmadienį, išspausdino freskos nuotrauką. Joje raudoname fone
vaizduojamas vyro veidas su smaila barzda, gaubiamas ryškiai geltono nimbo.
Vyro kakta pavaizduota išvagota raukšlių.
Pasak Popiežiškosios šventųjų paminklų archeologijos komisijos ekspertų,
šis atvaizdas birželio 19 dieną buvo rastas Romoje esančiose Šv.Teklės
katakombose. „L'Osservatore Romano“ nurodė, jog ši freska tikriausiai yra
„seniausia ikona istorijoje, susijusi su šio apaštalo kultu“.
Pirmieji krikščionys Romoje buvo laidojami katakombose, iškastose po
miestu slūgsančiose minkštose uolienose. Šių požemių sienos buvo puošiamos
religiniais atvaizdais, daugelis kurių yra Pompėjos stiliaus.