„Agrovizijos“ organizatoriai ir agroverslo atstovai lankėsi Švedijoje, kur birželio 24-25 dienomis jau vienuoliktus metus vyko panašaus pobūdžio renginys – „Borgeby Fältdagar 2009“. Kelionės tikslas – pamatyti švedišką „Agroviziją“, pasisemti patirties bei naujovių. Lietuvos „Agrovizija“ nusileidžia švediškajai dydžiu, bet ne kokybe, o iš kelionės organizatorių parsivežtos idėjos bus panaudotos jos tolesniam tobulinimui.
Didžiausią Skandinavijos žemės ūkio parodą „Borgeby Fältdagar“ organizuoja privati pačių žemdirbių įkurta agrarinės ekonomikos ir žemės ūkio konsultavimo asociacija „HIR Malmöhus“. Organizuojant parodą prisidėjo kaip rėmėjos ir kelios firmos, miesto merija.
Šiemet šis renginys vyko jau vienuoliktąjį kartą, jame savo ekspozicijas po atviru dangumi įrengė net 227 dalyviai – augalų apsaugos, sėklų, selekcijos, trąšų bei kitos augalininkystės srities, žemės ūkio technikos ir pan. firmos. Bendras parodos plotas užėmė net 50 ha: centre įsikūrė augalininkystės ekspozicijos, aplink jas – technika, o iš kraštų – nemaži žemės ūkio mašinų darbo demonstracijų laukai. Paroda kasmet vyksta toje pačioje vietoje, žemė priklauso organizatoriams.
„HIR Malmöhus“ atstovai pasakojo, kad šios parodos pradžia prieš vienuolika metų, palyginti su dabarties mastais, atrodė tikrai kukli – į pirmąjį renginį atvyko tik 150 ūkininkų. Tačiau pastangos ir profesionalus darbas greitai pasiteisino – kasmet lankytojų vis gausėjo, plėtėsi ir parodos plotas. Po kelerių metų prie augalininkų prisidėjo ir technikai, o ilgainiui šios srities firmos jau sudarė didesnę dalyvių dalį.
Įdomi, o svarbiausia - ūkininkams naudinga paroda išpopuliarėjo. Dabar joje per dvi dienas apsilanko apie 12 tūkst. žmonių. Į už maždaug 20 km nuo Švedijos pajūrio miesto Malmės esančius laukus plūsta ne tik šios valstybės, bet ir kaimyninės Danijos, Norvegijos, kitų šalių žemdirbiai, žemės ūkio specialistai.
Įėjimas į parodą kainuoja 100 Švedijos kronų (31,42 Lt, o įvertinus tai, kad Švedijoje prekės maždaug triskart brangesnės negu Lietuvoje, galima įsivaizduoti, kad pas mus įėjimo į panašų renginį kaina atitiktų apie 10 Lt). Reikia pastebėti, kad visas didžiulis 50 ha plotas nėra aptvertas neperlipamomis tvoromis. Nuo mašinų aikštelės parodos ekspozicijas skiria tik kelių metrų pločio pasėtų žieminių rapsų su rugiais siena: kas gi norės skintis kelią per tokias „džiungles“.
O iš kitų trijų pusių, kur dirvos, net ir tokios užtvaros nėra. Į parodą atvykusiems kultūringiems skandinavams nekyla minčių eiti per laukus, visi tvarkingai žingsniuoja prie pagrindinio įėjimo, užpildo trumpą lankytojo anketą ir moka 100 kronų. Akivaizdu, kad tokių pinigų jiems negaila, nes parodoje yra ką pamatyti. Beje, čia įdomybių randa ne tik profesionalūs ūkininkai. Dažnai į parodą skandinavai vyksta su šeimomis: su jau paaugusiais ir visai mažiukais vaikais, namie nepalieka net savo augintinių (įvairių veislių šunų).
Erdviuose plotuose visiems užtenka vietos. Kas pavargsta pėsčiomis vaikščioti, gali visą parodą apvažiuoti sėdėdamas atviroje priekaboje, kurią traukia antikvariniai, bet puikiai veikiantys įvairių markių traktoriai, o juos vairuoja ne mažiau garbingo amžiaus sulaukę savimi pasitikintys švedai. Tai bene pagrindinė atrakcija lankytojams. Paroda dalykiška – ūkininkų savo ekspozicijose laukia bandymus ir jų rezultatus, naujas veisles pristatyti pasirengę profesionalūs firmų atstovai. O kas nori pietų, alaus, eina į tam skirtas maitinimo įstaigas.
Lietuvių delegaciją: Joną Talmantą (Lietuvos ūkininų sąjunga), Romą Laurinkienę ir Dainių Štitilį (BASF), Mileną Avižaitę ir Evaldą Urbaitį (UAB „Kemira GrowHow“), Egidijų Maršalką ir Edgarą Šakį (UAB „Agrokoncernas“), Aušrą Beniulienę (Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), pirmiausiai priėmė parodoje savo ekspoziciją įrengusi BASF firma.
Šiemet ji pristatė kviečių apsaugos nuo ligų technologijas (švedišką ir danišką), taip pat beicų efektyvumo tyrimus. Bendradarbiaujant su kompanija „Monsanto“ atliekami ir genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų, atsparių raundapui, tyrimai, pristatomos naujos žieminių rapsų veislės. GM kukurūzai Švedijos ūkiuose dar neauginami, tik keliose vietose atliekami bandymai.
Ne ką mažiau įdomu buvo pamatyti BASF kompanijos GM bulves, kurios nebijo maro, taip pat biotechnologijų metodais kuriamas bulves, gumbuose sukaupiančias didesnį tam tikros sudėties krakmolo kiekį. Kaip pasakojo BASF atstovas, maro atsparumo genas buvo rastas Pietų Amerikoje augančiose laukinėse bulvėse ir perkeltas į kultūrines jų giminaites.
Tradiciniai kryžminimo metodai per keliasdešimt tyrimo metų iš dviejų atsparumo genų iki šiol tik vieną pavyko perkelti. Tačiau su minėtu genu dar persikėlė ir daugybė kitų požymių, kurių valgomose bulvėse nenorima. Tuo tarpu pritaikius naujausius genų inžinerijos metodus per daug kartų trumpesnį laikotarpį buvo sėkmingai perkelti abu atsparumą lemiantys genai. Tyrimai tęsiami, atrinktų linijų bulvės tobulinamos, kad būtų didesnis derlius ir pan. Tikimasi, kad dar po kurio laiko atsparios marui bulvės jau atsiras rinkoje.
Sėkmingas BASF specialistų darbas kuriant tam tikros sudėties krakmolą gumbuose kaupiančias bulves. Visa medžiaga prieš kelerius metus buvo perduota Europos Komisijai, tikimasi, kad greitai šios bulvių veislės bus patvirtintos ir galės pasirodyti rinkoje. Švedijoje yra 50 ha tokių bulvių sėklinis laukas. Be to, BASF dirba su GM rapsais. Švedijoje taip pat yra vykdomi jų tyrimai laukuose.
Pati parodos organizatorė - agrarinės ekonomikos ir žemės ūkio konsultavimo asociacija „HIR Malmöhus“ – taip pat įrengė savo ekspoziciją, kurioje žemdirbius supažindino su aktualiausiomis dabarties augalininkystės temomis ir problemomis, pristatė naujausias augalų veisles, jas palygindami su senesnėmis. Pusvalandžio ekskursija po „HIR Malmöhus“ laukelius nemokama, nes jo vertė, kaip skelbiama, įtraukta į bilieto kainą. Lietuvių grupę su minėtais bandymais supažindino „HIR Malmöhus“ specialistas Andersas Adholmas.
Jis pasakojo, kad Švedijos ūkiuose pradėjo plisti įkyrios piktžolės – pašiaušėliai, kuriomis iš javų laukų išnaikinti papildomai tenka išleisti apie 50 EUR/ha. Kita žemdirbiams bei mokslininkams aktuali problema – atsiradęs javų ligų atsparumas strobilurinų grupės fungicidams: ieškoma šių ir kitų grupių veikliųjų medžiagų kombinacijų, padedančių to išvengti. Dar viena bėda, su kuria susiduria javų augintojai – tai sudygusių vasarinių miežių pabirų naikinimas. Be to, „HIR Malmöhus“,parodomuosiuose laukeliuose demonstravo salyklinių miežių, kviečių, rapsų veislių skirtumus.
Beje, norint dar labiau išryškinti tam tikrų piktžolių ar ligų žalą, parodyti veiksmingiausius apsaugos nuo jų produktus, kai kurie laukeliai dirbtinai dar labiau užkrečiami piktžolių sėklomis, ligų sukėlėjais. Trąšų firmos savo ekspozicijose turėjo indus su augalais, kur parodyta, kaip jie atrodo, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų. Tokios vaizdingos priemonės įdomios ne tik jau patyrusiems ūkininkams, bet ir agronomiją studijuojančiam jaunimui.
„HIR Malmöhus“ turi įrengusi vieną itin įdomią ekspoziciją – tai maždaug 2 m gylio dirvožemio pjūvis, kur nusileidus galima pamatyti, kaip vystosi įvairių augalų šaknys. Šiais metais čia pristatomi skirtingų sėjos terminų rapsai, kviečiai po skirtingų priešsėlių, skirtingai fosforu ir kaliu tręštos bulvės, kiti augalai.
Organizatoriai parodos lankytojus kvietė į seminarus informuodami, kad pranešimus skaitys pasaulinio lygio specialistai. Kaip vienos aktualiausių seminarų temų šiemet buvo paskelbtos temos apie ligų sukėlėjų atsparumą fungicidams (pranešimą skaitė ekspertas iš Vokietijos) ir piktžolės pašiaušėliai, apie kurias pasakojo mokslininkas iš Anglijos. Nors seminarams skirtoje juodai dengtoje palapinėje buvo itin karšta ir tvaku, į ją vis tiek susirinkdavo sausakimšai ūkininkų. Akivaizdu, kad skandinavų žemdirbiai vertina žinias.
Kol vieni ūkininkai stebėjo augalus, kiti būriavosi prie žemės ūkio technikos ekspozicijų, ypač šalia laukų, kuriuose buvo demonstruojama, kaip ji dirba. Galimybė pademonstruoti žemės ūkio mašinų darbą puiki, nes tam skirti gana dideli žemės plotai.
Diena parodoje prabėjo šuoliais. Sudėtinga per tokį laiką suspėti viską nuodugniai apžiūrėti, įsigilinti į visus bandymus. Todėl kiekvienas lankytojas ilgiau stabtelėdavo prie jį labiausiai dominančių ekspozicijų. Jau grįžtant namo lietuviai dalijosi švediškos „agrovizijos“ įspūdžiais ir vieningai sutarė, kad mūsų šalyje tokio pobūdžio paroda labai reikalinga ir svarbi.
„Paroda verta dėmesio. Patiko tai, kad firmos įrengė gražias ekspozicijas, dideli parodomieji laukeliai, kuriuose pristatomi perspektyvūs produktai. Labai patiko, kad šios parodos organizatorius taip pat įrengė didelius bandymų plotus, kuriuose pristatomi aktualiausi augalininkystės klausimai, taip pat senos veislės palyginamos su naujomis, perspektyviomis. Labai gerai, kad konsultatų galima pasiteirauti, kuo veislės ypatingos. Daug augalų apsaugos, piktžolių naikinimo problemų, kurios aktualios skandinavams, taip pat svarbios ir mūsų šalies ūkininkams. Smagu buvo matyti, kad parodoje pagrindinis akcentas teikiamas dalykiškumui, žinioms, o ne pramogoms“, - sakė LAAA direktorė A. Beniulienė, paklausta apie patirtus įspūdžius.
LAAA direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad per vienuolika parodos organizavimo metų jau suformuota jos infrastruktūra: yra skalda grįsti keliukai, kuriais patogu atgabenti techniką, įrengta įgarsinimo sistema, racionaliai išspręstas lankytojų maitinimo klausimas (už tam tikrą kainą galima įsigyti jau paruoštą maisto vienkartiniuose induose paketą ir gėrimo).
A.Beniulienė ir kiti išvykos į Švediją dalyviai į Lietuvą parsivežė idėjų, kurias tikisi pritaikyti ir mūsų „Agrovizijoje“, į kurią pasisemti žinių, pamatyti naujovių jau rytoj kviečiami atvykti visos šalies žemdirbiai.