Ji gali sukelti ir rimtų energetinių haliucinacijų.
Toks reiškinys jau užfiksuotas Kaune: jungtiniame tarybos komitetų posėdyje svarstyta galimybė mieste statyti mažą atominę elektrinę.
Posėdyje pateikti branduolinės haliucinacijos vaizdiniai atrodė įkvepiantys – atominiu miestu tapęs Kaunas nusimeta „Gazprom“ jungą ir paskelbia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos aktą.
Į butus, darželius, mokyklas, įstaigas dosniai tiekiama kur nors Šančiuose gaminama pigi energija, aprūpinanti ir šviesa, ir šiluma.
Tiesa, kaip rodo gyvenimas, kol kas gyventojams pigiai tiekiamos tik ašarinės dujos prie Seimo rūmų.
Atominę svajonę tarybos komitetų nariams rimtu veidu pristatęs G.Petrauskas – Kaune plačiai pagarsėjęs utopistas.
Tačiau haliucinacijos, regis, ėmė persekioti ir profesionalius energetikus: jie šilumos vartotojus pradėjo gąsdinti „smaugliais“.
Taip dabar ironiškai vadinami gyvatukai, už kurių šildymą gyventojai vasaros sezonu priversti mokėti dvigubai daugiau nei žiemą.
Jautresni šilumos vartotojai jau prakalbo apie individualiems poreikiams skirtas atomines bombas, kurias būtų galima laikyti, pavyzdžiui, balkonuose arba sandėliukuose ir gintis jomis nuo nenuspėjamų energetikų užmačių.
Visa tai tik liudija, kad šių metų pabaigoje užgesinusi branduolinį reaktorių Lietuva iš karto įgis naują, kuris gamins ne elektros, bet socialinę įtampą.
Ar bus rasta aušinamojo skysčio šiam reaktoriui? O gal tiesiog kaip Kaune bus mėgaujamasi atominių Lietuvos miestų ir kaimų vaizdiniais?
