„Be teismo nutarties ir be mano žinios bankas „Swedbank“ iš mano
vaikams skirtų pinigų antstolei Nijolei Jutkienei iš viso pervedė 177
litus.
Prie 40 litų baudos dar buvo pridėti 137 litai bendrų vykdymo išlaidų.
Kai vyksta tokie dalykai, žmonės turėtų būti nesaugūs dėl savo pinigų
bankuose“, - kalbėjo ukmergiškė 35 metų Žaneta Šmidtienė.
Moteris papasakojo, jog šių metų vasario 1-ąją rajono policijos
pareigūnai už greičio viršijimą ją nubaudė 40 litų bauda.
Po pokalbio su policininkais Ž.Šmidtienė supratusi, kad baudą privalo
susimokėti per 3 mėnesius, tad Valstybinei mokesčių inspekcijai tuos
keliasdešimt litų pervedusi tik balandžio 6 dieną.
Prireikė pažymos iš savivaldybės
Kai birželio 1-ąją pašto darbuotoja Ž.Šmidtienei į namus atnešė ir
įteikė registruotą laišką, ji nustėro, išvydusi antstolės N.Jutkienės
atsiųstus dokumentus.
Juose buvo skelbiama apie antstolei sumokėti privalomas vykdymo išlaidas
bei apie tai, jog yra areštuota Ž.Šmidtienės sąskaita banke.
„Aš tą pačią dieną nuvykau pas N.Jutkienę ir įteikiau jai įmokos
mokėjimo kvitą, įrodantį, jog bauda yra sumokėta.
Atnešiau jai ir rajono savivaldybės socialinės globos ir rūpybos
skyriaus išduotą pažymą apie tai, kad į minėtą sąskaitą, kurią antstolė
areštavo, kas mėnesį pervedami tik pinigai vaikams - po 52 litus abiems
mano sūnums.
Antstolė pažadėjo nutraukti vykdymo bylą ir nuimti areštą nuo sąskaitos,
taip pat susitarėme, kad aš jai atlyginsiu tik 49, o ne 137 litus
bendrųjų vykdymo išlaidų.
Tačiau kai birželio 3-iąją internetu patikrinau minėtą sąskaitą,
išvydau, kad į N.Jutkienės sąskaitą du kartus yra pervesti pinigai: 40
ir 137 litai, o už kiekvieną operaciją bankas atskaičiavęs po 4 litus“, - kalbėjo ukmergiškė.
Antstolė pinigus grąžins
Ukmergėje dirbanti antstolė N.Jutkienė patikino, kad Ž.Šmidtienei bus
grąžinti visi iš jos sąskaitos paimti 177 litai, kai tik bus
panaikintas sąskaitos areštas.
„Nurodymą bankui nuimti areštą nuo Ž.Šmidtienės sąskaitos išsiunčiau
birželio 3-iąją.
Mielai tai būčiau padariusi tą pačią dieną, tačiau tai - ne vandens
kranas, kurį gali imti ir iškart užsukti.
Juk negaliu paskambinti į banką ir perduoti savo patvarkymo žodžiu.
Viskas daroma tik per paštą, tik raštu“, - sakė N.Jutkienė.
Rajono policijos pareigūnų nutarimą dėl 40 litų išieškojimo iš
skolininkės Ž.Šmidtienės, praleidusios nustatytą 40 dienų terminą
sumokėti baudą, antstolė gavusi šių metų kovo 31 dieną.
Į gautą laišką neatsiliepė
Pagal galiojančią tvarką, pirmiausia N.Jutkienė Ž.Šmidtienei balandžio
1-ąją išsiuntė siūlymą pačiai sumokėti paskirtą baudą ir, jei ji tai
jau yra padariusi ar per penkias dienas tai padarytų, kad būtinai
informuotų ją.
„Šiai skolininkei išsiųstas registruotas laiškas atgal negrįžo. Galiu tik spėti, kad ji baudą sumokėjo gavusi mano laišką. Tačiau man apie tai, deja, nepranešė“, - kalbėjo antstolė.
Prašymą bankui areštuoti Ž.Šmidtienei priklausančias lėšas ir iki šių
metų birželio 10 dienos pervesti nurodytą sumą į antstolės sąskaitą,
N.Jutkienė išsiuntusi gegužės 26 dieną.
Tą pačią dieną šių dokumentų kopijos buvo išsiųstos ir pačiai
Ž.Šmidtienei.
N.Jutkienės teigimu, pagal areštuotą sąskaitą negalima nustatyti, kokios
lėšos joje yra.
Jei skolininkas nesutinka, Civilinio proceso kodeksas draudžia išieškoti iš šių pajamų:
1) kompensacinių išmokų iš darbuotojui priklausančių įrankių dėl jų nusidėvėjimo ir kitų kompensacijų, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų;
2) sumą, mokamą darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) valstybės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus;
5) socialinės pašalpos;
6) laidojimo pašalpos;
7) kitų tikslinių socialinių išmokų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų šalpai, kai šeimos dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.