Skatinama ne žemės ūkio veiklų įvairovė

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu supaprastintos įgyvendinimo taisyklės pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal naująsias supaprastintąsias taisykles pareiškėjams reikia pildyti paprastesnę klausimyno formos paraišką, nereikia atskirai rengti verslo plano, o tai reiškia, kad paraiškos vertinimas užtruks trumpiau.

Tiesa, pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad pagal naująsias supaprastintąsias taisykles vienam projektui bus teikiama ne didesnė kaip 150 tūkst. litų parama.

Paraiškas pagal patobulintą tvarką Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) renka nuo gegužės 18 dienos iki metų pabaigos.

Vienas svarbiausių supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių pakeitimų pagal visas tris minėtas KPP priemones – verslo planas tapo sudėtine paraiškos dalimi. Taigi pareiškėjui nereikės pateikti verslo plano atskirai – visą reikalingą informaciją jis nurodys pačioje paramos paraiškoje.

Paramos sutartys nebus sudaromos. Jei pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo patyrė ir apmokėjo dalį ar visas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, kurioms finansuoti prašo skirti paramą, kartu su paramos paraiška pareiškėjas turėtų pateikti mokėjimo prašymą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos gali būti patirtos ne ankščiau kaip nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. ir ne ankščiau kaip 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

KPP priemonė „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ skatina ne žemės ūkio veiklų įvairovę ir tradicinių amatų plėtrą kaime. Paramos pagal minėtą KPP priemonę gali kreiptis ūkininkai ar veikiančios labai mažos įmonės, per pastaruosius dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo vykdę žemės ūkio veiklą ir gavę iš jos ne mažiau kaip 50 proc. visų vykdytos ūkinės veiklos pajamų.

Pagal įgyvendinimo taisykles įmonė laikoma labai maža, jei joje dirba mažiau nei 10 darbuotojų, įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų. Projektas gali būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kur gyvena ne daugiau 6 tūkstančių gyventojų. Projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. Kaip minėta, pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles maksimali paramos suma negali viršyti 150 tūkst. litų. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Įgyvendinimo taisyklėse tinkama finansuoti išlaidų kategorija nurodoma projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų, statinių statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas (šiuos darbus atliekant ūkio būdu finansuojamas tik naujų statybinių medžiagų įsigijimas). Taip pat finansuojamas technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, transporto priemonės (su įgyvendinimo taisyklėse nurodytomis išimtimis), skirtos projekto reikmėms, įsigijimas, verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas, interneto svetainės sukūrimas, bendrosios ir projekto viešinimo išlaidos. Finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 7 000 Lt. Jei projekte numatyta projekto veikla vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų statyba, rekonstrukcija arba kapitalinis remontas, ir šioms išlaidoms kompensuoti prašoma paramos lėšų, finansuojama bendrųjų išlaidų suma gali būti ne didesnė kaip 10 000 Lt.

NMA specialistai atkreipia dėmesį, kad jei projekte yra numatyta nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paraiška turi būti pateiktas šių darbų pilnai sukomplektuotas techninis projektas bei statybos leidimas (jei jis būtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka).

Taip pat turi būti pateiktas bent vienas komercinis pasiūlymas arba tinkamai sutvarkyti ir visus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys prekių, paslaugų ar darbų pirkimų dokumentai, projekto lėšomis įgyto turto įsigijimą pagrindžiantys dokumentai, atsiskaitymus už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, atliktus per bankines institucijas, pagrindžiantys dokumentai.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos tokios pačios ir pagal kitą KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios labai mažos įmonės ar kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra). Šioje KPP priemonėje išskiriamos dvi veiklos sritys: pirmoji – ne žemės ūkio veikla, įskaitant su žemės ūkiu nesusijusių paslaugų teikimą ir pelno siekiančių projektų tradicinių amatų centrų kūrimą ar jų veiklos plėtrą, antroji - produktų, nepatenkančių į Europos Bendrijos steigimo sutarties I priedą, nedidelės apimties gamyba. Viename projekte gali būti numatytas kelių susijusių amatų vystymas ir plėtra.

Pagal šią KPP priemonę paramos gali siekti jau veikiančios ir ne žemės ūkio veikla kaimo vietovėse užsiimančios labai mažos įmonės. Taip pat kaimo gyventojai, ne mažiau kaip du metus iki paraiškos pateikimo užsiimantys individualia ne žemės ūkio veikla ar puoselėjantys tradicinius amatus pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualiosios veiklos vykdymo pažymą ar verslo liudijimą.

Kaimo gyventoju laikomas fizinis asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje ir savo žemės ūkio valdą yra įregistravęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Priklausomai nuo pareiškėjo statuso, skiriasi maksimali paramos suma. Kaimo gyventojas savo projektui galės gauti iki 138 112 litų paramos lėšų, o veikianti labai maža įmonė – iki 150 000 litų paramos lėšų. Paramos finansavimas išlieka toks pat kaip ir pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ - iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės.

Pareiškėjams labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tinkamumo paramai gauti kriterijus, tačiau ir į ekonominių veiklos rūšių sąrašus. Juose išvardytos veiklos, kurios remiamos arba neremiamos ES paramos lėšomis. Minėtais sąrašais, kurie yra priemonių įgyvendinimo taisyklių priedai, reikia remtis siekiant paramos tiek pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, tiek pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Paramos lėšomis, pavyzdžiui, finansuojama kepyklos ir miltinių produktų, odos ir odos dirbinių gamyba (siuvimas), durų ar langų, baldų gamyba ir daugybė kitų veiklos rūšių. Taip pat yra remiami ir tradiciniai amatai, pavyzdžiui, audimas, drožyba, puodininkystė ar juvelyrika.

Tarp ES lėšomis neremiamų veiklų yra vaisių ir daržovių perdirbimas, pieninių veikla ir sūrių gamyba, alaus ar cukraus gamyba ir daugelis kitų sričių. Iš tradicinių amatų, pavyzdžiui, neremiama tradicinė bitininkystė, paukštininkystė, augalininkystė, žvejyba, vyndarystė.

KPP priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ pareiškėjams leidžia rinktis iš dviejų veiklos sričių: „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“. Siekiant paramos tik pagal antrąją veiklos sritį maksimali paramos suma negali viršyti 75 tūkst. litų.

Paramos pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gali kreiptis ūkininkai arba kaimo gyventojai, ne jaunesni kaip 18 metų, iki paramos paraiškos pateikimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Už gautas lėšas galima vykdyti, pavyzdžiui, apgyvendinimo patalpų kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, įsigyti naujos įrangos poilsiautojų maitinimo paslaugoms teikti, pasirūpinti sodybos apšvietimu, privažiavimu ar vandens tiekimu, sutvarkyti prieigą prie gamtos objektų, pakrančių, įkurti poilsio ar sporto aikšteles.

ES lėšomis finansuojamos paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo statuso, ūkio dydžio ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, pagal pirmąją veiklos sritį finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra ūkininkas, o jo ūkis iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo yra ne mažesnis kaip 4 europinio dydžio vienetai (EDV). Tokia pati procentinė lėšų dalis finansuojama, jei pareiškėjas yra ūkininkas, kuris ne mažiau kaip trejus metus užsiima kaimo turizmo veikla bei gauna iš šios veiklos pajamas, arba kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip trejus metus iki paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime ir užsiima kaimo turizmo veikla bei gauna iš šios veiklos pajamas.

Pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ iki 50 proc. visų tinkamų projekto išlaidų finansavimo gali tikėtis ir ūkininkai, kurių ūkis ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo yra ne mažesnis kaip 2 EDV. Tokiu atveju didžiausia galima paramos suma vienam projektui negali viršyti 75 tūkst. litų.

Paramos pagal pirmąją veiklos sritį gali siekti ir ūkininkai, kurių ūkis yra iki 2 EDV ir jie nevykdo kaimo turizmo veiklos arba kaimo gyventojai, kurie ne mažiau kaip trejus metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime ir nevykdo kaimo turizmo veiklos. Jiems nustatyta didžiausia paramos suma negali viršyti 75 tūkst. litų, o finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Siekiantiems paramos pagal antrąją veiklos sritį „Stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ finansuojama iki 50 proc. tinkamų projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra ūkininkas, užsiimantis žemės ūkio veikla ir galintis įrodyti, kad iš šios veiklos gauna pajamas (pvz. turi gyvulių, pasėlių ir pan.). Taip pat finansavimas gali būti skirtas kaimo gyventojui, kuris ne mažiau kaip trejus metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime. Kai pareiškėjas yra ūkininkas arba kaimo gyventojas, jis gali tikėtis ES finansavimo iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pagal pirmąją veiklos sritį projektas gali būti vykdomas kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, o pagal antrąją veiklos sritį – vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų.

Parama kaimo turizmo sodybos kūrimui arba plėtrai, kuri veiks arba bus kuriama žemėje, priklausančioje sodo bendrijai, neteikiama. Taip pat parama neteikiama, jeigu projekto įgyvendinimo vieta – savivaldybės centras.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.