Tai nustatė Valstybės kontrolė (VK), atlikusi 2008 metų KAM
finansinį auditą.
Anot kontrolierių, didžioji dalis reprezentacijai skirtų pinigų
panaudota NATO gynybos ministrų susitikimui surengti.
„Vyriausybės nutarimo reikalavimų neatitiko ir krašto apsaugos
ministro (tuometinio ministro Juozo Oleko - BNS) nustatytas 4 proc.
išlaidų dydžio reprezentacinis fondas Lietuvos kariuomenės vado
sekretoriatui - jis privalėjo būti dvigubai mažesnis“, - teigiama VK
pranešime.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad KAM praėjusių metų pabaigoje iš
sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų krašto apsaugos sistemos
valstybės tarnautojams ir darbuotojams išmokėjo vienkartines pinigines
išmokas, nors teisės aktai reikalavo šias lėšas visų pirma naudoti
įsiskolinimams padengti.
Taip pat nustatyta, kad dalis krašto apsaugos sistemos įstaigų,
nors ir turėdamos įsiskolinimų, dalį sutaupytų lėšų skyrė ilgalaikiam
turtui įsigyti.
Trūkumų valstybiniai auditoriai nustatė ir ministerijos viešųjų
pirkimų komisijos veikloje. Jų teigimu, pirkdama Vytauto Didžiojo
jėgerių bataliono katilinės ir šilumos tinklų rekonstravimo darbus,
komisija laimėtoju pripažino įmonę, kurios pasiūlymas neatitiko
pirkimo reikalavimų ir privalėjo būti atmestas.
Perkant Kauno Karo muziejaus rekonstrukcijos darbus už beveik 21
mln. litų, trūkumų turintis pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, o
vėliau - atmestas. Auditoriai nustatė, kad jei komisija būtų laiku
nustačiusi trūkumus, įmonė būtų turėjusi galimybę juos pašalinti.
Atmestą siūlymą pateikusi įmonė rekonstrukcijos darbus būtų atlikusi
3,6 mln. litų pigiau, nei konkursą laimėjusioji.
Atlikus auditą taip pat nustatyta, kad KAM dalis darbo užmokesčio
mokėta iš kitoms reikmėms skirtų lėšų, ne pagal teisės aktų
reikalavimus buvo pervedamos socialinio draudimo įmokos. Tuo metu
Lietuvos kariuomenėje nustatyti netinkamo gyventojų pajamų mokesčio ir
socialinio draudimo įmokų pervedimo atvejai, į apskaitą neįtraukta
dalis avansinių mokėjimų už paslaugas.
Be to, kariuomenė įsigijo medalių už daugiau nei 72 tūkst. litų,
nors šios lėšos buvo skirtos aprangai ir patalynei pirkti.
VK vertinimu, du rekonstruoti ir modernizuoti minų paieškos
laivai, dėl kurių reikalingumo buvo kilusios diskusijos visuomenėje,
iš Jungtinės Karalystės įsigyti teisėtai. Laivai įsigyti vykdant Seimo
ir Vyriausybės patvirtintas programas, siekiant užtikrinti Lietuvos
tarptautinius įsipareigojimus NATO ir laikantis visų teisės aktų
reikalavimų. Šie laivai atitinka nuo 2011 ir 2014 metų
įsigaliosiančius NATO reikalavimus minų paieškos laivų įrangai ir
valdymo sistemoms.
Dėl nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės
kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas priėmė sprendimą,
įpareigodamas krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę per 60 dienų
teisės aktus pažeidusius asmenis patraukti tarnybos ar drausminėn
atsakomybėn.
Pernai krašto apsaugai skirta 1,2 mlrd. litų biudžeto asignavimų.