Pasak jo, dalis komiteto narių nepritaria Vyriausybės siūlomam
valstybės įtakos LEO LT didinimo mechanizmui.
S.Šedbaras BNS sakė, kad Vyriausybės ketinimus padidinti savo dalį
LEO LT bendrovėje iki 2/3 akcijų įstatyme bus siūloma įtvirtinti „ne
kaip imperatyvą, o kaip siekiamybę“.
Tuo tarpu kiti komiteto nariai įžvelgia ir daugiau abejotinų
nuostatų Vyriausybės siūlomame įstatymo pataisų projekte.
„Galimos rizikos nėra pilnai įvertintos“, - BNS sakė komiteto
narys liberalcentristas Raimundas Šukys.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas nepatenkintas, kokiu būdu
Vyriausybė ketina iš „NDX energija“ atimti tai, ką anksčiau yra
suteikusi - prisidėti prie elektrinės ir elektros jungčių statybų.
LEO LT rankas ir kojas norima surišti, pastumti į kampą ir palikti
ramiai stebėti, jeigu neištvers - nugaiš“, - sakė jis.
Abu parlamentarai prognozuoja, kad Seimui priėmus Vyriausybės -
didžiausios LEO LT akcininkės - vienašališkai parengtas pataisas,
valstybė gali patirti didesnių nuostolių, negu tardamasi dėl skyrybų
su privačiu LEO LT akcininku.
„Ar nesudaromos sąlygos eiti į arbitražą?“ - klausė J.Sabatauskas.
Tuo tarpu S.Šedbaras neigia, kad Vyriausybė pasiūlytomis
pataisomis nori kažką atimti iš privataus LEO LT akcininko.
„Leo LT“ nebuvo suteikta išimtinė teisė statyti elektrinę ir
elektros jungtis. Šios statybos nebuvo LEO LT tikslas. Tikslas buvo
pelno siekimas“, - aiškino S.Šedbaras.
Pasak jo, sutartyse, susijusiose su LEO LT steigimu, valstybė
yra pasilikusi teisę keisti energetikos sistemos teisinį reguliavimą
bei nėra valstybės įsipareigojimo, kad LEO LT Vyriausybės ir
privataus akcininko akcijų santykis negali būti keičiamas.
R.Šukio nuomone, teisingiausias teisinis kelias būtų buvęs
kreiptis į teismą dėl LEO LT steigimo sandorių pripažinimo
negaliojančiais.
Pasak jo, Seimui pateiktų pataisų rengėjai nenurodo, kokios būtų
teisinės pasekmės, jeigu Seimas pataisoms pritartų. „Įstatymais keisti
tokius civilinius sandorius, koks yra sudarytas tarp valstybės ir „NDX
energija“, nepriimtina. Sutartis gali keisti tik akcininkai“, - sakė
parlamentaras.
Jis tikino iš pataisų rengėjų negavęs atsakymo, ar Vyriausybė
bandė su privačiu LEO LT akcininku tartis dėl valstybės įtakos
didinimo bendrovėje.
„Gal privatus akcininkas sutinka, kad Vyriausybės dalis būtų
didesnė? Dabar jis net neįtrauktas į procesą ir tai naudinga jam“, -
sakė R.Šukys.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nebaigė svarstyti
įstatymų pataisų dėl LEO LT likimo, sprendimą ketina priimti po
savaitės.
Vyriausybės pateiktomis pataisomis LEO LT įstatinio kapitalo
dalį siūloma didinti ne mažiau kaip iki 2/3 akcijų - tai leistų
Vyriausybei panaudoti LEO LT turimą turtą planuojamam naujos
atominės elektrinės ir elektros tiltų statybų finansavimui, arba
reorganizuoti bendrovę.
Komitetas ketina pasiūlyti strateginį investuotoją, kuris
finansuotų elektrinės ir elektros jungčių statybas, rinkti viešo
konkurso būdu, nes pataisomis Vyriausybė strateginio investuotojo
pasirinkimo nekonkretizuoja.
Komitetas linkęs sutikti su Vyriausybės pataisomis, numatančiomis
galimybę iš naujo įvertinti turtą, kurį LEO LT steigimo metu, įnešė
valstybė ir privatus investuotojas.
Pagrindiniu komitetu Seime svarstant minėto įstatymo pataisas yra
Ekonomikos komitetas.
Šiuo metu Vyriausybei priklauso 61,7 proc. LEO LT akcijų, o VP
dešimtuko valdomai bendrovei „NDX energija“ - 38,3 proc. akcijų.