Vilniuje viešintis ESBO aukštasis komisaras tautinių mažumų
klausimais Knutas Vollebaekas interviu BNS sakė
tikįs, kad Seimas pritars tokiam siūlymui, nes jis būtų naudingas
visoms pusėms.
„Tikiuosi, kad įstatymas bus priimtas, nes, mano supratimu, juo
patenkintos abi pusės. Lenkų bendruomenė šį įstatymą vertina kaip
pažangą (...). Mano nuomone, jeigu bus priimtas, įstatymas atitiks
tarptautinius standartus, ir tai yra labai svarbu“, - sakė ESBO
atstovas.
Vis dėlto aukštasis komisaras tiesiai neatsakė į klausimą, ar
dabartinis reglamentavimas Lietuvoje prieštarauja tarptautiniams
įsipareigojimams, kaip tvirtina kai kurie lenkų politikai. „Nesu čia
tam, kad kurčiau problemas. Esu, kad skatinčiau sprendimus ir
pastangas ieškoti sprendimų“, - sakė K.Vollebaekas, BNS paklaustas, ar
pagrįsti teiginiai, kad dabar Lietuva pažeisdama tarptautinius
įsipareigojimus riboja lenkiškų pavardžių rašybą gimtąja kalba.
K.Vollebaekas teigė esąs patenkintas šiuo metu vykstančiu bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių sprendžiant tautinių mažumų klausimus. ESBO aukštojo komisaro teigimu, Lietuva,
kaip ir daugelis kitų šalių, vis dar turi dėti pastangų, kad šalyje
gyvenančios tautinės mažumos pilnai integruotųsi į visuomenę.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia,
kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta
rašyba.
Seime svarstomame Vardų ir pavardžių įstatymo projekte nustatoma
bendra taisyklė, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi
arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo
rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.
Parlamente taip pat įregistruotas konservatoriaus Česlovo
Stankevičiaus Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projektas, kuriame, anot parlamentaro, griežtai nustatoma,
kad vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais kitos kalbos lotyniško
pagrindo rašmenimis galima dokumente, todėl taip atkrenta
prieštaraujančių tokiai rašybai argumentai, jog bus griaunama kalbos
sistema.
Dėl nelietuviškų pavardžių rašybos Seimas birželio pradžioje taip
pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvoje gyvenančių lenkų padėtis didelio atgarsio viešojoje
erdvėje vėl sulaukė per gegužės mėnesį Vilniuje įvykusį Lietuvos ir
Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdį, kuriame pirmą kartą per
pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes
neprieita prie bendros nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos.
Lenkijos valdžios veiksmais nėra patenkinti ir Lenkijoje
gyvenantys lietuviai. Lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena
Gasperavičiūtė prieš pusantro mėnesio BNS sakė, kad lietuviškų
pavardžių rašybos klausimas Lenkijoje nėra iki galo išspręstas dėl
techninių priežasčių, o švietimo srityje įsipareigojimai lietuvių
bendruomenei nevykdomi.