VK Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) atlikto
finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje skelbia, kad Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija įsteigė 33 etatus, kurių išlaikymui
(darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui mokėti) skyrė 416
tūkst. litų, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ 22 etatams
išlaikyti skyrė 190 tūkst. litų, Lietuvos darbo federacija 17 etatų
išlaikyti - 200 tūkst. litų. Susumavus matyti, kad iš viso 2008 metais
mokesčių mokėtojai išlaikė 72 minėtų trijų profsąjungų susivienijimų
darbuotojus.
Auditoriai pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra
išaiškinęs, jog valstybės parama gali būti skirta tik paremti
besikuriančias ar jau susikūrusias profesines sąjungas, kad jos galėtų
pradėti veikti savarankiškai, bet negali būti nuolatinė. Parama negali
būti teikiama tokiais būdais, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos
pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų veiklos
savarankiškumą, padaryti jas priklausomas nuo valstybės ir šitaip
suvaržyti profesinių sąjungų galimybes ginti darbuotojų profesines,
ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Auditorių nuomone, išskirtinis ir pastovus profesinių sąjungų
nacionalinių susivienijimų finansavimas prieštarauja 2003 rugsėjo 30
dienos KT nutarimo išaiškinimui.
SADM aiškinimu auditoriams, artimiausiu metu ministerija numato
inicijuoti Darbo kodekso pataisas, kuriose bus numatyta įteisinti
labiausiai atstovaujamų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų
kriterijų nustatymą ir mano, kad tokiu būdu būtų išspręsta ir
organizacijų finansavimo kriterijų nustatymo, siekiant skatinti
socialinį dialogą, problema. Auditorių teigimu, SADM nurodė, kad
artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje bus pasiūlyta apsvarstyti
kitus galimus socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 - 2011 m.
programos lėšų skyrimo principus, nei taikomi šiuo metu.
Minėtus pinigus profsąjungos gavo pagal Vyriausybės nutarimu
patvirtintą Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 - 2011 m.
programą. Programos vykdytojai - SADM, Trišalės tarybos sekretoriatas
prie SADM ir minėti trys profesinių sąjungų nacionaliniai
susivienijimai. Programa yra tęstinė ir finansuojama iš atitinkamų
metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
patvirtintų asignavimų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas
Artūras Černiauskas BNS aiškino, kad programai vykdyti gaunami pinigai
nėra profesinės sąjungos finansavimas ir algos iš valstybės biudžeto
taip pat mokamos už programos vykdymą, o ne kitas funkcijas.
„Profsąjungos turi savo nario mokestį ir iš jo išsilaiko,
programai vykdyti čia jau atskiri pinigai“, - aiškino A.Černiauskas.
Jo teigimu, LPSK pernai iš nario mokesčio surinko apie 1 mln.
litų. Konfederacija skelbiasi atstovaujanti 80 tūkst. žmonių. Pats
A.Černiauskas teigia uždirbantis apie 3,5 tūkst. neatskaičius
mokesčių: dalį algos jis gauna iš narių mokesčių ir dalį - iš
programos finansavimo lėšų už jos vykdymą.
Anot A.Černiausko, pagal programą yra kuriamos regioninės trišalės
tarybos, įdarbinami regioniniai koordinatoriai ir kitais būdais
plečiama profsąjungų veikla.
Programoje numatytas preliminarus lėšų poreikis 2007 - 2011 m.
laikotarpiui, kasmet skiriant po 1700 tūkst. litų.
Programos priemonių plane patvirtintos lėšos priemonėms
įgyvendinti: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai patvirtinta
800 tūkst. litų, Lietuvos darbo federacijai - 400 tūkst. litų,
„Solidarumui“ - 400 tūkst. litų, SADM ir Trišalės tarybos
sekretoriatui - 100 tūkst. litų.
SADM Strateginiame 2009 - 2011 m. veiklos plane numato lėšas
įsteigtiems koordinaciniams centrams išlaikyti, taip pat seminarams,
mokymams, konferencijoms rengti, profesinių sąjungų veiklai per radiją
ir spaudą reklamuoti, teisinei pagalbai profesinių sąjungų nariams
teikti, kolektyvinių sutarčių sudarymui skatinti, trišaliam
bendradarbiavimui plėsti ir stiprinti, informacinei ir metodinei
literatūrai profsąjungų judėjimo klausimais parengti ir išleisti,
kitoms programoje numatytoms priemonėms vykdyti.
Audito metu nustatyta, kad ministerija iš minėtai priemonei
vykdyti 2008 metais patvirtintų 1 mln. 700 tūkst. litų panaudojo 1
mln. 621,4 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.
„Biudžeto asignavimus minėtai priemonei ministerija planuoja,
vadovaudamasi programos priemonių plane nurodyta preliminaria lėšų
suma, kuri nėra pagrįsta skaičiavimais ar ankstesnių metų priemonės
įgyvendinimo rezultatų analizės duomenimis. Auditorių nuomone, (...)
lėšų poreikis neturėtų būti planuojamas, atsižvelgiant vien į
Vyriausybės nutarimu patvirtintame priemonių plane nurodytą
preliminarią lėšų sumą“, - pažymima ataskaitoje.