Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė, ištyrusi visuomeninės
organizacijos „Tautos namų santara“ pirmininko Algimanto Nasvyčio ir
šios organizacijos tarybos pirmininko Antano Gudelio skundą dėl galimo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų biurokratizmo,
sprendžiant buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcijos
techninio projektavimo klausimus, skundą pripažino pagrįstu.
Seimo kontrolierė kreipėsi į Vilniaus miesto merą Vilių Navicką,
atkreipdama jo dėmesį į nustatytus visuomenės teisės dalyvauti,
nustatant ant Tauro kalno esančio visuomeninės paskirties žemės sklypo
naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygas, pažeidimus, trečiadienį
pranešė Seimo kontrolierių įstaiga.
„Visuomeninė Tauro kalno teritorijos paskirtis yra įtvirtinta
Vilniaus miesto bendrajame plane. Tokia paskirtis buvo įteisinta dėl
visuomenėje kilusių diskusijų ir vilniečių noro šioje vietoje turėti
ne dar vieną komercinį, bet visuomeninės paskirties pastatą, kuriame
būtų tenkinami ne vartotojiški, bet kultūriniai vilniečių ir jų svečių
poreikiai. Todėl labai svarbu, kad ir tolesni sprendimai, susiję su
buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcija ir su Tauro
kalno teritorijos naudojimu bei veiklos sąlygų joje nustatymu, būtų
priimami viešai ir skaidriai“, - pranešime cituojama V.Pilipavičienė.
Ji pabrėžė, kad visuomenei turėtų būti sudaryta galimybė išsakyti
savo nuomonę ir požiūrį į būsimus sprendimus dėl minėtos teritorijos.
2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė
rengti detalųjį planą teritorijos, apimančios ir Tauro kalną. Tačiau
mažiau nei po metų savivaldybė su privačia bendrove pasirašė
konfidencialų susitarimą dėl buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų
rekonstrukcijos, į kurį teritorijos detaliojo planavimo procesas jau
nebuvo įtrauktas.
Remiantis šiuo susitarimu, būsimam statytojui projektavimo sąlygų
sąvadas statinio rekonstrukcijos projektui rengti išduotas be
teritorijos detaliojo planavimo dokumento.
„Apie šį konfidencialų Vilniaus miesto savivaldybės ir privačios
bendrovės susitarimą visuomenė nebuvo informuota. Manau, kad tokiu
būdu nepagrįstai apribotos visuomenės teisės dalyvauti, nustatant
visuomeninės paskirties žemės sklypo bei svarbios teritorijos
naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas“, - teigė Seimo
kontrolierė.
Teritorija ant Tauro kalno yra tiek simboliškai, tiek istoriškai,
tiek geografiškai labai svarbioje Lietuvos sostinės Vilniaus
teritorijoje, greta Lukiškių aikštės. Seimas, priimdamas politinį
sprendimą dėl Lukiškių aikštės funkcijų 1999 m., pabrėžė, jog būtina
susieti Lukiškių aikštės sprendinius su Taurakalnio planuojamais
sprendiniais. Šį tikslą pasiekti galima tik organizuojant teritorijos
detaliojo planavimo procesą, teigia kontrolierė.
Juoba kad priimtas sprendimas ant Tauro kalno, buvusių Profesinių
sąjungų kultūros rūmų vietoje, įgyvendinti Tautos namų projektą.
„Atkreipiu dėmesį, kad buvusiuose Profesinių sąjungų kultūros
rūmuose daugelį metų buvo vystoma visuomeninė ir kultūrinė veikla.
Tačiau šiandieniniai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
sprendimai verčia nuogąstauti, ar iš tiesų ketinama išsaugoti
visuomeninę šių rūmų paskirtį, ar rūmai ant Tauro kalno tikrai taps
Tautos namais“, - pareiškė Seimo kontrolierė.
Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad detalųjį planą rengti
būtina, jeigu yra numatyta visuomeninės paskirties objektų statyba,
kai keičiamas nors vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimo elementų. Privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo reikalavimai negali būti keičiami rengiant techninį projektą.
„Tyrimo metu buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, kurios
suteikia pagrindą teigti, kad Tauro kalno teritorijos tvarkymo ir
naudojimo privalomos sąlygos, konkrečiai užstatymo intensyvumas, gali
būti keičiamos, o tokiam keitimui įstatymas numato imperatyvų
reikalavimą rengti detalųjį planą“, - sakė V.Pilipavičienė.
Seimo kontrolierė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir
statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Ji prašo inspekcijos
viršininkės imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama buvusių
Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcijos valstybinė priežiūra
bei tinkamai įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo detaliojo
planavimo nuostatos.
Vilniaus savivaldybė buvo surengusi konkursą Tautos namų projektui
parengti. Konkursą laimėjo projektas, numatantis įrengti koncertų
sales, bibliotekas, parodų sales, visuomeninių organizacinių patalpas.
Tautos namų buveine tapti turintys buvę Profsąjungų rūmai šiuo
metu yra privati nuosavybė: juos 2004 metų gruodį, praėjus vos kelioms
dienoms po pastatą nuniokojusio gaisro, už 6,7 mln. litų įsigijo
teisininko Darijaus Vilčinsko vadovaujama bendrovė „VIPC Vilnius“.
Tautos namų idėją daugiau nei prieš 100 metų iškėlė Jonas
Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti visuomenės
veikėjai. Nuo 1994 metų ją aktyviai propaguoti ėmėsi visuomeninė
organizacija „Tautos namų santara“.