Daugelis ministrų buvo nusistatę prieš eurokomisaru tapusio A.Šemetos palikimą – tarnybinių automobilių apmokestinimo taisykles. Juolab kad ir Finansų ministerija nenutuokia, už kiek mašinų teks mokėti ir kiek mokesčio bus surinkta.
Vienas aršiausių šio mokesčio priešininkų buvo ūkio ministras D.Kreivys.
Anot jo, jei kas ir nubyrės į biudžetą, tai bus tik katino ašaros, palyginti su šio mokesčio administravimo išlaidomis.
Bet laikinuoju finansų ministru tapęs D.Kreivys nei užvakar, nei vakar taip ir nedrįso atšaukti A.Šemetos įsakymo. Mokesčių skaitiklis suksis mažiausiai savaitę, kai Vyriausybei neva bus pateiktas mistinis kompromisinis variantas.
Ko norėti – slėptis už kolektyvinės atsakomybės širmos Lietuvos politikams patogiausia.
Nebūtų D.Kreivio drąsa staiga išgaravusi – ne tik jo reitingai būtų pakilę, bet ir padėkos pasipylusios.
Tuo tarpu ir darbdaviams, ir darbuotojams – galvos skausmas. Ne tiek pats mokesčio dydis: atseikėdami po 90 litų per mėnesį už kiekvieną automobilį tikriausiai bankrutuos dar ne visi verslininkai, nors kai kuriems ir tai gali būti paskutinis dūris.
Kur kas daugiau nerimauti turi įmonių buhalteriai. Juk jei apmokestinimo tvarka bus keičiama kas savaitę, jiems teks iki išnaktų sėdėti apsivertusiems popierėliais, kad, gink Dieve, nė centas nuo valstybės nebūtų nusuktas.
Tiesiog tobulas vaizdas: greičiausiai dar nė kartą nėra prireikę keisti mokesčių praėjus vos savaitei nuo jų įvedimo. Ir vien dėl to, kad vienas kinkadrebys nedrįso ištaisyti mokesčių genijų vaidinusio drąsuolio klaidos.