***
– Kaip vaikus ir paauglius veikia homoseksualumo propaganda, kurią siūloma uždrausti įstatymu?
– „Homoseksualumo propaganda“ man skamba panašiai kaip „gripo propaganda“. Tai yra du nesuderinami žodžiai.
Jokia propaganda negali paveikti žmogaus lytinės orientacijos. Homoseksualumas pasireiškia tada, kai vyras ar moterys savyje atranda potraukį tos pačios lyties žmonėms. Jei jūsų viduje nėra homoseksualumo, jūs žiūrėsite į homoseksualus ir suprasite: „Ne, čia tai ne man“.
– Norite pasakyti, kad ne auklėjimas, o genai nulemia lytinę orientaciją? Ar yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad homoseksualumas yra įgimtas?
– Homoseksualumas yra būsena, kurios kilmėje persipina genai ir ankstyvi poveikiai.
Yra homoseksualų, kurių orientaciją akivaizdžiai nulėmė genai - mokslininkai tai nustatė tirdami jų chromosomas. Taip pat su homoseksualumu kartais siejamas embriono vystymąsis - sakoma, kad kai vyriškos lyties vaisių veikia nepakankamas kiekis lytinių hormonų, jo smegenys susiformuoja tarsi moteriškos.
Tačiau yra ir vadinamasis ribinis homoseksualumas, kuris vystosi dėl įvairiausių ankstyvų poveikių. Tarp motinos, tėčio ir vaiko sudėtingai persipynę santykiai turi didžiulę reikšmę.
Tačiau čia kalbama ne apie tai, ką vaikas patiria sąmoningame amžiuje. Paaugusio vaiko neįmanoma paversti homoseksualu arba heteroseksualu. Jo smegenys jau yra susiformavusios, kad potraukis vystytųsi į vieną pusę.
– Tai prisižiūrėję gėjų parado vaizdų vaikinai gėjais netaps?
– Tikimybė ne didesnė negu ta, kad žiūrėdami į paukščius jūs tapsite paukščiais.
– O ką reiškia, jei tos pačios lyties vaikai bučiuojasi ar draugauja taip, kad negali gyventi vienas be kito?
– Berniukai ir mergaitės taip dažnai draugauja. Jie gali nežiūrėti į priešingos lyties atstovus, romantiškai draugauti ir netgi kartu daryti seksualinius veiksnius. Tai normali vystymosi stadija. Tai visiškai nesusiję su netradicine lytine orientacija. Vėliau jie pradeda jausti potraukį kitai lyčiai.
– Tačiau jei tai galima įrodyti moksliškai, kodėl yra net labai išsilavinusių žmonių, kurie teigia, kad būtina saugoti vaikus nuo tokios informacijos?
– Visi judėjimai turi savo politinių tikslų. Daugelis žmonių jaučia homoseksualumo baimę, todėl jie palaikys politikus, kurie skelbsis kovojantys prieš homoseksualus.
Visada yra kokia nors žmonių grupė, kurios kiti žmonės bijo. Europiečiai kovojo su saracėnais, kai kryžiaus žygiai baigėsi, pradėjo deginti raganas, o XX amžiuje ėmė naikinti čigonus, žydus ir gėjus.
Dar pokario metais Amerikoje gėjai buvo labai smarkiai persekiojami. Daugmaž iki aštuntojo dešimtmečio Migracijos departamentas neįsileisdavo į JAV žmogaus, jei buvo aišku, kad jis gėjus.
Kiekvienu istoriniu laikotarpiu žmonės išsirinkdavo kokį atpirkimo ožį, su kuriuo būtų galima kovoti. Ir iš dalies juose atrasdavo tai, ko labai nenorėdavo matyti savyje.
– Kaip suprasti jūsų pasakymą: „Tai, ko nenorėdavo matyti savyje“? Kas vyksta homoseksualų nekenčiančio žmogaus viduje?
– Garsus psichologas Gordonas W.Allportas laboratorijoje tyrinėjo socialinius reiškinius. Vienas iš jo tyrimų buvo patikrinti, kaip homofobai reaguoja į filmus, kuriuose rodomas lytinis aktas tarp vyrų.
Prie tiriamųjų lyties organų buvo pritvirtinti prietaisai, kurie fiksavo varpos būseną. Buvo atrasta, kad 9 proc. prieš homoseksualus nenusiteikusių vyrų patyrė erekciją. Tuo metu homofobai vyrai susijaudino du kartus dažniau – erekcija pastebėta daugiau kaip 20 proce. tiriamųjų homosekasualų priešų.
Ką tai reiškia? Psichologai padarė išvadą, kad homofobai atkakliai kovoja su jų pačių slopinamu homoseksualumu. Būtent dėl to jiems reikia palaikyti homoseksualų, kaip priešų, įvaizdį.
Latentinis homoseksualumas yra didelės dalies vyrų lytinio potraukio komponentas, nukreiptas į kitus vyrus. Paprastai tą komponentą nuslopina heteroseksualumas. To potraukio vyrai sąmoningai nesuvokia. Jeigu jiems apie tai pasakysime, jie labai įsižeis, ims tą neigti. Na, o jeigu pripažins, kad taip ir yra, puls į gilią depresiją.
Moterų latentinis homoseksualumas pasireiškia lengviau, nes kultūra moterims leidžia apsikabinti, bučiuotis, glostyti viena kitą. Vyrams tai priimtina daryti tik smarkiai išgėrus. Daugelis vyrų girti vaikšto apsikabinę ir rodo vienas kitam savo veiksmus, o prablaivėję niekada sau to neleidžia.
– Tačiau ar toks jūsų aiškinimas neprieštarauja pokalbio pradžioje pasakytai minčiai, kad nuo propagandos homoseksualais niekas netampa? Gal štai tuos, kurie slopina savo potraukį, gali paveikti pozityvi informacija apie homoseksualus?
– Mūsų potraukių sistema yra sudėtinga. Įvairiose situacijose kai kurie potraukiai gali pasireikšti. Pavyzdžiui, tuose kolektyvuose, kur vyrai ilgam izoliuojami nuo moterų, dalis latentinių homoseksualų pradeda jausti potraukį vyrams.
Tačiau tai nereiškia, kad jie yra homoseksualūs. Jei einate per mišką, nuskinate lapelį ir jį suvalgote, tai nereiškia, kad jūs esate kirmėlė. Tiesiog tomis sąlygomis galite nuskinti lapelį ir suvalgyti. O kirmėlė lapais maitinasi visą savo gyvenimą.
Taip ir tikras homoseksualas pirmiausia įsimyli savo lyties atstovą, apie jį svajoja, kenčia dėl neištikimybės. Homoseksualas išgyvena visą jausmų gamą. Jis trokšta ne kito žmogaus varpos ar makšties, o visos asmenybės.