„Agrovizija 2009“ - vilties blyksnis sunkmečiu

Pažymint tokias iškilias datas visada prisimenami ne tik skaudūs praradimai, bet ir džiugūs laimėjimai visose šalies gyvenimo srityse. Ypač daug jų galima išvardyti žemės ūkyje. Mūsų mokslinių agronomų išvestų grūdinių kultūrų veislių bandomieji laukai stebino kiekvieną parodos lankytoją. Visiškai įdiegus modernias žemdirbystės technologijas su naujomis lietuviškomis grūdinių kultūrų veislėmis, būtų galima siekti pasaulinių derlingumo rekordų.

Tad dabar svarbiausia tinkamai įdirbti žemę, išmokti teisingai tręšti bei prižiūrėti pasėlius. Šiais klausimais parodoje žemdirbius konsultavo Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai, o demonstruojant pažangiausias technologijas – firmų, prekiaujančių žemės ūkio technika – inžinieriai-vadybininkai.

Parodos organizatoriai, norėdami parodyti, kiek nueita pažangos keliu ruošiant žolinius pašarus nuo šimtmečiais gyvavusių tradicijų iki šių dienų modernių technologijų, surengė šienavimo dalgiais varžytuves.

Respublikinėse parodose visada būna aukščiausios valdžios atstovų, ypač daug jų suplūsta į masinius renginius per rinkimų vajų. Ir visada jie dedasi nuo vaikystės susieti su žemės ūkiu, todėl moka visus ūkio darbus dirbti. Tačiau ne visiems ir ne visada sekasi. Būta atvejų, kai vienas jų iškrito iš ratukų per ristūnų varžybas, kitąkart išsitiesė vagoje, nepajėgdamas išlaikyti plūgo...

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sumanė įsitikinti, kaip šios kadencijos valdžios atstovai susieti su žemės ūkiu. Beje, parodos „Agrovizija 2009“ dalyvius ir lankytojus pasveikinti atvyko tik du vyriškiai – žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir buvęs ŽŪM sekretorius, dabar vyriausiasis patarėjas Vytautas Grušauskas. Abu jie buvo pakviesti pasimankštinti su dalgiais.

Kartu su jais varžėsi Žemdirbystės instituto direktorius prof. Zenonas Dabkevičius, NMA direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys, Kėdainių r. sav. žemės ūkio skyriaus vedėjas Bronislovas Dromantas, ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Vilmantas Tovenskas ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius.

Pagal senąją tradiciją į pievą, kur jau buvo išsirikiavę šienpjoviai, atėjo tautiniais drabužiais vilkinčios moterys su lauknešėliais – duona, lašiniais ir gira.

Kiekvienam pjovėjui buvo atmatuotas gal poros pradalgių pločio kultūrinių žolių rėželis. Moteriškių pavaišinti šienpjoviai stojo į pirmąją pradalgę. Visų smalsuolių nuostabai, į priekį išsiveržė V. Grušauskas, o nuo jo mažai atsilikdamas tiesiausiai pradalgę varė viceministras E. Raugalas. Visiems šių linksmų varžytuvių dalyviams įteikti atminimo prizai – stikle išgraviruotas šienpjovys su dalgiu.

Kaip bebūtų gaila, bet gražių tradicijų šienapjūtė su dalgių žvangėjimu, įvairiomis apeigomis ir skambiomis dainomis jau grimzta praeitin. Sunkus toks pašarų ruošimo būdas, ypač kai pasitaiko lietingos vasaros.

Plėtojant žemės ūkio mokslą sukurtos naujos pašarų gamybos technologijos, kurios sparčiai išpopuliarėjo. Vis daugiau žemdirbių jau ruošia ne šieną, o sultingus žolinius pašarus – šienainį ir silosą. Šių pašarų gamybai lietingas oras neturi lemiamos neigiamos įtakos. Tačiau tokiems pašarams ruošti reikia specialių mašinų, kurias gamina daugelis Vakarų firmų. Todėl ir mūsų šalies žemės ūkio technikos rinka jomis perpildyta, pasirinkimas didžiulis.

Parodoje „Agrovizija 2009“ net šešios firmos, prekiaujančios šienapjūtės technika, viena po kitos demonstravo visą šienainio gamybos procesą.

Kiekvienai firmai buvo atmatuotas 10 m pločio ir 50 m ilgio mišiniu užsėto lauko ruoželis. Šienainio gamybos technologijos demonstravimui skirta 30 minučių. Per tą laiką firma privalėjo suspėti parodyti tai, ką buvo sumaniusi.

Pirmoji pradėjo AB „Lytagra“, pristačiusi garsios Vokietijos firmos „Krone“ žolinių pašarų gamybos techniką – žoliapjoves, vartytuvus, grėblius, ritinių presus bei jų vyniotuvus, JCB teleskopinį krautuvą ir, žinoma, populiarius „New Holland“ traktorius.

UAB „Ivabaltė“ demonstravo vokiečių kompanijos „Lely“ šienapjoves, grėblius ir ritinių presus-vyniotuvus.

UAB „DOJUS agro“ gamino šienainį „Kuhn“ žoliapjove, vartytuvu, grėbliu ir „John Deere“ ritinių presu-vyniotuvu. Visos šios mašinos buvo suagregatuotos su „John Deere“ traktoriais.

UAB „Dotnuvos projektai“ demonstravo firmos „Taarup“ šienapjovę ir tos pačios firmos ritinių presą „Bio+Taarup“, traukiamą 165 AG „Case“ traktoriaus.

Viena iš nedaugelio lietuviškos žemės ūkio technikos gamintojų – UAB „Laumetris“ - pristatė dvi skirtingo darbinio pločio šienapjoves ir „Sipma“ ritinių presą.

Pirmą kartą parodoje „Agrovizija 2009“ dalyvaujanti UAB „East West Agro“ šienainio gamybos technologiją demonstravo „Fella“ šienapjove ir „Gallignani“ ritinių presu.

Visos demonstruotos mašinos dirbo nepriekaištingai. Tačiau buvo pastebėtą, kad vienos jų tiesiog skuste nuskuta žolę, o kitos palieka aukštokas žolienas. Ir tai jokiu būdu nepavadinsi trūkumu. Mašinos naujos, laukas nežinomas. Be to, mokslininkai nepataria pernelyg žemai nuleisti pjovimo aparato, nes gali į nupjautos žolės masę patekti žemių.

Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie vartytuvus bei grėblius. Kai kurie vartytuvai vartė žolę, o grėbliai grėbė ją į sąvalkas, metaliniais strypais siekdami žemę. Kaip aiškino inžinieriai - firmų atstovai, tai atsitinka dėl operatorių neatidumo. Kadangi laiko skirta mažokai, mechanizatoriai skubėjo, nepaisydami toms mašinoms rekomenduojamo darbinio greičio.

Parodos lankytojai – žemdirbiai – labai domėjosi presų darbu. Kiekvieną suslėgtą šienainio ritinį jie stropiai apžiūrėdavo, tikrino, kaip tvirtai suslėgtas. Tačiau ir čia būta įvairovės. Vieni ritiniai labai kieti, kiti – minkštoki. Kone visų firmų presai savo ruoželiuose suslėgė po du šienainio ritinius, o štai „John Deere“ presas – tik vieną, bet tokį kietą, kaip akmuo. Pagal ritinių kietumą parodos sąlygomis negalima vertinti presų kokybės. Paprastai presuojama šiek tiek apvytinta žolė, o čia ji suslėgta ką tik nupjauta ir skubotai dirbant.

Demonstravimo lauke buvo ir įvairaus darbinio pločio pašarų gamybos mašinų ir galingumo traktorių, su kuriais jos buvo suagregatuotos. Firmų atstovai – vadybininkai – parodos lankytojams aiškino, kad demonstruotų modelių mašinos gaminamos įvairaus pločio, siekiant patenkinti ne tik stambių, bet ir vidutinių bei smulkių ūkių poreikius. Kai kurios firmos buvo prikabinusios šienapjoves, vartytuvus ar grėblius prie beveik dvigubai galingesnių traktorių negu nurodyta jų techniniuose dokumentuose. Aišku, nė vienas ūkininkas, taupantis degalus, taip nesielgs.

Pasibaigus žolinių pašarų gamybos technologijų demonstravimui, kitame lauke prasidėjo žemės dirbimo agregatų ir sėjos mašinų darbo pristatymas. Čia dar daugiau firmų pareiškė norą parodyti žemės dirbimo techniką, kuria jos prekiauja.

Iš tikrųjų, tiek žemės dirbimo agregatų neteko matyti nė vienoje lauko dienoje. Tačiau visiems tinkamai pademonstruoti nepakako kiekvienai firmai skirtų 20 minučių. Todėl vienu agregatu suspėdavo tik pervažiuoti per laukelį ir grįžti.

Kaip matyti iš parodos ekspozicijos ir technologijų demonstravimo, šiandien bene svarbiausią vietą žemdirbystėje užima skutikliai. Vieni jų skirti paviršiniam, kiti gilesniam ir net labai giliam dirvos įdirbimui. Pastarieji, pasak firmų vadybininkų, skirti vadinamam dirvos „padui“ suardyti ir naudojami vietoj plūgo. Taigi propaguojama nauja technologija – neariamoji žemdirbystė.

Ko gero, nuosekliausias ir aistringiausias šios naujovės skleidėjas – „Lytagros“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Adomas Balsys, nuolat drąsinantis mūsų ūkininkus diegti ją savo laukuose. Todėl ir parodoje „Agrovizija 2009“ AB „Lytagra“ demonstravo būtent neariamajai žemės dirbimo technologijai labiausiai tinkantį kompanijos „Horsch“ skutiklį „Terano 5 FX” ir tos pačios kompanijos „Pronto 6 DC“ sėjamąją. „Lytagra“ taip pat pristatė ir kitos garsios vokiečių firmos „Amazone“ ražienų skutiklį „Cenius 3001“ bei pneumatinę sėjamąją „Cirrus 6001“.

UAB „DOJUS agro“ taip pat demonstravo naujų žemės dirbimo technologijų agregatus – skutiklius: „Simba X-Press“, „Simba SL 400“ su rapsų sėjamąja ir „Kuhn“ firmos skutiklį „Cultimer 6500“.

UAB „SV technika“ parodė, kaip dirba vokiečių firmos „Kockerling“ skutikliai. Vieno jų noragėliai gali nusileisti į dirvą net 55 cm gyliu. Pasak šios bendrovės vadybininkų, šis skutiklis skirtas dirvos padui suardyti ir naudojamas vietoj plūgo.

Kaip bebūtų propaguojamos neariamosios žemdirbystės technologijos, mūsų ūkininkai plūgo vis dar nestato į patvorį. Net tie stambieji ūkininkai, kurie pasiekė aukščiausią savo laukų kultūros lygį, su plūgu neatsisveikina. Kelerius metus dirbę be plūgo jie vėl pradeda arti.

UAB „Ivabaltė“, siekdama patenkinti visų žemdirbių poreikius, be skutiklio ir sėjamosios „Rabe“, parodoje demonstravo penkių korpusų vartomąjį plūgą, kurį traukė traktorius „Fendt 820“. Tačiau būrys smalsuolių labiau domėjosi ne plūgu, o traktoriumi, gebančiu tiesiai važiuoti nevairuojamam operatoriaus iš kabinos: traktorius važiuoja vaga, o mechanizatorius, eidamas priekyje, virvute „traukia“ mašiną.

Plūgus bei skutiklius taip pat demonstravo UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Laumetris“ ir kitos firmos. Be to, dar daug žemės ūkio technika prekiaujančių firmų, pavyzdžiui, UAB „Rovaltra“, UAB „Meteka“, savo mašinų darbo laukeliuose nedemonstravo, jas buvo galima apžiūrėti parodos ekspozicijoje.

Dauguma žemės dirbimo agregatų, sėjos mašinų mūsų ūkininkams gerai žinomos. Kiekviename stambesniame ūkyje darbuojasi vienos ar kitos firmos tokios paskirties žemės ūkio technika. Todėl jau pasikeitė ir mūsų žemdirbių požiūris į Vakarų firmų mašinas. Jeigu anksčiau žavėtasi gražia jų išvaizda, tai dabar labiausiai ūkininkams rūpi, kaip jos dirba, kaip aptarnaujamos, kaip prižiūrimos, kokios buvo sąnaudos.

Pasidairius po visą žemės ūkio technologijų parodą „Agrovizija 2009“, nejučiomis prisimeni žemės ūkio viceministro E. Raugalo žodžius, kad žemės ūkis tarsi lokomotyvas ištrauks šalį iš ekonominės krizės. Ir visa tai, kas buvo pademonstruota parodoje, skatina šiais žodžiais tikėti.