***
- Kaip jūs prisimenate dainų šventes, kuriose teko dalyvauti?
- Man didžiausią įspūdį paliko akimirkos, kai prietamse M.K.Čiurlionio gatve iš Vingio parko plaukdavo žmonės ir dainuodavo lietuviškas dainas. Dainų šventė buvo sovietinė „pakazucha“, tačiau susirinkę lietuviai dainuodavo „Lietuva brangi“ ir kitas draudžiamas dainas.
O tas dirbtinis folkloras, sukurtas Sovietų Sąjungos liaudies ansamblių pavyzdžiu, man niekada nepatiko. Ir dabartinėse dainų šventėse jį bjauru matyti. Dabar dainuojamos patriotinės dainos ne apie SSRS, o apie Lietuvą. Tačiau dainų švenčių stilius - sovietinis. Tai manęs nestebina - šventes rengia tie patys, kurie jas rengė sovietmečiu.
- Kokie dainų švenčių ypatumai jums kliūna?
- Matau per daug dirbtinumo. Jei jau darai, tai turi daryti taip, kad tai būtų iš tikrųjų paveikus menas. Kai jūs ateinate į kokį nors spektaklį, jūs norite, kad tai duotų jums kažkokią prasmę arba suteiktų malonumą.
Visas Dainų šventės paveikumas tik tas, kad jose labai daug žmonių. Masiniuose renginiuose daugybė žmonių eina kartu. Turinys labai menkas, bet žmonėms smagu dėl to, kad jie kažką daro su minia. Bandos jausmas nuo senovės įsirašęs į žmogaus psichiką.
Dainų šventė yra šventė patiems dalyviams. Dainininkai, kurie atvažiuoja dainuoti, dega entuziazmu. Jiems nuostabus yra tas dainavimas kartu, kad ir ką jie dainuotų. Tačiau klausytis to nuobodu.
Dainų šventėje turi dainuoti ne tik dainininkai, bet ir publika. Po šventės žmonės turėtų prisiminti tas dainas, kad galėtų padainuoti ir užstalėje.
- Kaip jūs įsivaizduojate tikrą ir visus įtraukiančią Dainų šventę?
- Pirmiausia reikia dainuoti lietuviškas dainas. Tai turi būti nepažeistos dainos, su visais posmais. Tada publika taip pat kartu dainuos.
Dabar kuriama estetika, kurios neįmanoma sukurti. Kompozitoriai rašo specialius kūrinius Dainų šventei. Ką tai reiškia? Paaiškėja, kad jie stengiasi kurti primityvą, kad visi galėtų sudainuoti. Gal kur kas geriau harmonizuoti paprasčiausią liaudies dainą. O gal net ir to nereikia - jau yra daug puikių dainų.
Dainos yra skirtos ne klausytis, o dainuoti. Mes, lietuviai, turime seną tradiciją dainuoti su visa bendruomene. Tačiau dabar beveik niekas nebemoka lietuvių liaudies dainų. Tai yra tragedija.
- O kuo blogos užsienietiškos dainos? Gal ir jas verta dainuoti šventėse?
- Jūs dainuokit. Tačiau man tai nepatinka. Mes esame baudžiauninkų tauta. Labai menkai pasikeitėme nuo baudžiavos laikų. Neturime savarankiškumo. Baudžiauninkai neturi tikro santykio su turtu, su savo profesija, todėl vagia tai, ką sukuria kiti. Tai, ką turime patys, mums atrodo nevertinga.
Užsienietiška muzika pas mus skamba nuo ryto iki vakaro. Visur bumčik bumčik bum bum bum. Tai beprotybė. Bukinantis dalykas. Žmonės to nedainuoja, tik klausosi.
Pagalvokite, ką daro televizija? Paima iš gatvės neprofesionalų, dažniausiai negabų žmogų ir pavadina jį žvaigžde. Jis dainuoja prastai, bet visi sako - žiūrėk, žiūrėk.
- Galbūt Dainų šventės organizatoriai tiki, kad jų renginys yra atsvara tiems realybės šou, kuriuos matome per televiziją?
- Gal jie taip ir šneka, tačiau tai yra tik šnekėjimas. Dainų šventė nieko nepakeičia. Eisenos eina ir praeina. Ką paskui jaunuoliai klausys ausinukuose? Dainų šventės repertuarą? Nejuokinkit.
Nereikia nieko raginti ir įtikinėti. Reikia patiems dainuoti. Jei Dainų šventės tikslas yra kovoti su tuo, kas mus supa, tai čia jau yra nelabai protingas tikslas. Neverta mėtyti pinigus dėl tokio tikslo.
- Dainų šventės interneto puslapyje tikslas apibūdinimas kitaip. Rašoma, kad „Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms. Dainų šventė išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, meno kūrėjų galias, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą“.
- Nejuokinkit jūs manęs. Tai tikrai labai geras humoras.
Dainų šventes reikėtų ir pradėti nuo svarstymo, kokia yra jų funkcija. Tik neparašykit, kad D.Katkus nori sunaikinti Dainų šventes. Aš manau, kad tokios šventės reikalingos. Tačiau noriu, kad tai būtų tikros šventės, o ne sovietinės klišės.