Prieš kenkėjus – ekologiškai

Fitoncidų turi daugelis laukinių augalų, kai kurios gėlės, daržovės ir beveik visi prieskoniniai augalai. Augalų fitoncidai, eteriniai aliejai sunaikina ar atbaido kenkėjus, bakterijas, grybus. Tiesa, ši veikla nėra tokia veiksminga kaip sintetinių pesticidų, bet ji ekologiška, gaunama veltui, priemones galima lengvai pasiruošti, o po procedūros ore skraidančios šių priemonių dalelės greitai netenka nuodingųjų savybių.

Augalų fitoncidinės savybės priklauso nuo augimo sąlygų: dirvos, trąšų, klimato, išsivystymo fazės, džiovinimo, laikymo. Vabzdžiams nuodingiausias yra augaluose esantis elatinas, kurio kiekis yra nevienodas. Daug jo yra pradėjus žydėti fitoncidiniams augalams. Tuomet iš jų pagaminti užpilai, nuovirai gali pakeisti pesticidus. Net kaimynystėje esantys augalai gali vienas kitą apginti. Fitoncidų karalius yra kadagys. Per parą vienas krūmas pagamina daugiau nei 10 kg fitoncidų, todėl keletas kadagių turi augti kiekvienoje sodyboje. Pasaulyje yra trys tūkstančiai fitoncidinių augalų. Iš jų Lietuvoje auga 80 proc.

Fitoncidinių augalų rinkimas, džiovinimas, laikymas

Antžeminės dalys renkamos žiedpumpurių formavimosi arba pirmoje žydėjimo fazėje. Renkami sveiki, švarūs, sausi augalai, kiekviena rūšis atskirai. Jokiu būdu negalima rinkti arti magistralių, kelių, chemijos fabrikų, geležinkelių, kur dirva užkrėsta išmetamosiomis ir fabrikų dujomis. Ypač kenksmingas švinas, kuris, patekęs į augalus, jų fitoncidus, vaisius, daržoves, gali sunkiai apnuodyti žmogaus organizmą. Negalima rinkti pageltusių, suvytusių, nešvarių augalų. Renkant negalima suslėgti augalų. Surinktus kuo skubiau reikia džiovinti.

Pasak senolių, fitoncidinius augalus patartina rinkti per mėnulio delčią, jam esant Svarstyklių ženkle. Tuo metu juose yra mažiausiai (75–78 proc.) vandens, jie greičiau išdžiūva. Renkama 2–3 dienos po lietaus, antroje dienos pusėje. Veiksmingiausi augalai būna surinkti iki Joninių.

Natūralus džiovinimas yra vėjų prapučiamoje, tamsioje, šiltoje vietoje. Augalus reikia paskleisti plonu sluoksniu, dažnai vartyti. Ypač tinka skardinių stogų pastogės, nes saulė labai įkaitina stogo skardą, augalai greitai išdžiūva.

Dirbtinis džiovinimas – kai augalai džiovinami specialiose spintose ar kamerose, kuriose jie greitai išdžiovinami. Ugniažolės, kiaulpienės, daržinės pienės išdžiūva 55 OC temperatūroje, o kvapieji augalai (ramunėlės, metelės ir kt.) – 30 OC.

Mišrus džiovinimas – kai augalai iš pradžių džiovinami natūraliai, o kai apvysta – baigiami džiovinti džiovyklose. Išdžiovinti augalai turi būti natūralios spalvos, 5–10 proc. drėgnumo, nesuplėkę, šiugždantys.

Požeminės augalų dalys – šaknys, šakniagumbiai – kasami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo želti, o rudenį – kai nudžiūva antžeminės dalys. Prieš džiovinant reikia nuplauti, pašalinti senas šaknis, gana stambiai susmulkinti. Pušų spygliai, pumpurai renkami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija.

Alijošiai. Sultis atskiesti vandeniu, santykiu 1:1, ir mirkyti sėklas beicuojant. Dirviniai asiūkliai. 1 kg žalių augalų užpilti 10 l vandens, vis pamaišant palaikyti 12 val. Nukošus atskiesti penkiskart didesniu vandens kiekiu. Purkšti nuo grybinių ligų, erkių, vyšninių musių, rūdžių, amarų, skydamarių.

Arkliarūgštynės. 200 g susmulkintų šaknų užpilti 8 l vandens. 3 val. laikyti 30–40 OC, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, spragių kopūstų daigus, jų sėklojus, ridikus.

Bitkrėslės. 300 g žalių arba 20 g džiovintų bitkrėslių žiedų užpilti 10 l vandens, palaikyti 3–5 val., pamaišyti. Nukošus purkšti pomidorus nuo lapų dėmėtligės, kitus augalus nuo rūdžių, erkių. Neatskiesta ištrauka purkšti avietes, braškes nuo kenkėjų.

Bulvienojai. 1,5 kg žalių, sveikų ar 1 kg sausų bulvienojų užmerkti vandenyje 3–4 val. Purkšti tuoj pat vakare nuo amarų, voratinklinių erkių, kandžių.

Durnaropės (nuodingi augalai). Visą antžeminę dalį arba tik lapus, žiedpumpurius ir žiedus sudžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val., nukošti ir purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių.

Juodosios drignės (nuodingi augalai). Lapus ir šaknis išdžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val. vandenyje. Nukošus purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių, lapgraužių vikšrų, pjūklelių lervų.

Dilgėlės. 250 g sausų arba 1,2 kg žalių dilgėlių užpilti 10 l vandens. Kai ims rūgti, į 10 l vandens įpilti 200 g ištraukos ir purkšti nuo amarų, lapgraužių.

Didžiosios varnalėšos. Trečdalį kibiro pridėti smulkiai supjaustytų lapų, užpilti 11 l vandens, palaikyti tris paras ir laistyti kopūstus nuo vikšrų.

Kraujažolės: 1 kg augalų su žiedais užpilti 10 l verdančio vandens, virti 30 min. Nukošus purkšti nuo tripsų, voratinklinių erkių, lapsukių.

800 g džiovintų susmulkintų augalų užpilti 9 l vandens, laikyti 30–40 OC temperatūroje, nukošti. Purkšti nuo amarų, blakučių.

Kiaulpienės. 500 g susmulkintų lapų ar 250 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, palaikyti tris dienas, nukošti ir iš karto purkšti nuo blakių, amarų, erkių. Skleidžiantis vaismedžių pumpurams ir po žydėjimo purkšti kas 10 dienų. Jei kenkėjų daug, purkšti dažniau.

1 kg sausų ar 0,1 kg šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti dvi paras. Nukošti. Nupurškus šia ištrauka žūva 98 proc. pjūklelių. Ugninukų ir žiedinių verpikų vikšrai žūva visi.

0,7 kg augalų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val. arba virti. Purkšti nuo gudobelinių baltukų, kopūstinių vikšrų, pelėdgalvių ir kandžių vikšrų, lapgraužių, pjūklelių, žieduotųjų verpikų, blakių, amarų, voratinklinių erkių.

Tris saujas lapų ir stiebų užpilti 2 l vandens, palaikyti 2 val., purkšti nuo skraidančių kopūstinių baltukų.

500 g žalių pomidorų lapų sumalti mėsmale, užpilti nedaug vandens, nukošti, pripilti iki 10 l vandens. Purkšti kas savaitę nuo pjūklelių vikšrų, lervų, čiulpiančiųjų kenkėjų.

2 kg šviežių lapų ir stiebų užpilti vandeniu ir virti ant silpnos kaitros. Nusunkti, atskiesti tris kartus didesniu vandens kiekiu ir purkšti vaismedžius nuo lapgraužių ir vaisėdžių.

Laukinės rūgštynės. 250 g šaknų užpilti 800 g 40 OC vandeniu, mirkyti 2 val. Purkšti nuo amarų. Rabarbarai. 0,4 kg lapų užpilti 3 l vandens, laikyti pamaišant 6 val. Aplaistyti lauko skruzdėlių gyvenamas žemes.

Serenčiai. Pusę kibiro augalų su žiedais užpilti vandeniu, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.

Juodieji šeivamedžiai. 200 g sausų lapų ir žiedų užpilti 10 l šilto vandens. Palaikyti šiltai parą, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, lapgraužių.

Baltosios garstyčios. Grūstuve sutrinti 200 g garstyčių sėklų, užpilti 10 l vandens, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.

Lapus ir stiebus sutrinti į miltelius. Po medžių žydėjimo ar prieš šalnas prie kas antro vaismedžio užkurti laužą, įberti 1 kg tabako ir, jei nevėjuota, rūkyti 30 min. Ryte laužavietes sukasti. Naikina amarus ir obelines blakes.

200 g tabako atliekų dulkių užpilti 10 l vandens, virinti 2 val. Nukošus purkšti sodą nuo lapgraužių vikšrų ir lervų, amarų, blakių, obelinių kandžių lervų ir kt.

0,5 kg žievelių užpilti 2 l vandens, padėti šiltoje vietoje penkioms paroms. Nukoštos ištraukos 25 g atskiesti 2 l vandens ir tuoj pat purkšti nuo amarų, tripsų. Šį tirpalą labai tinka purkšti pakaitomis su česnakų tirpalu kartą per savaitę, kol žūva visi kenkėjai.

1 kg sausų žievelių užpilti 10 l šilto vandens, palaikyti tris paras šiltai, nukošti. Purkšti neskiestu nuo amarų, voratinklinių erkių ir kitų vikšrų.

0,5 kg sudžiūvusių žiedų ir lapų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val., pripilti dar 20 l vandens. Purkšti nuo amarų, voratinklinių erkių, vikšrų.

0,5 kg džiovintų žiedų užpilti 5 l 60–70 OC vandeniu, palaikyti 10 val., nukošti, pripilti 15 l vandens. Purkšti sodo vaismedžius, krūmus nuo amarų, erkių, pjūklelių lervų, jaunų žiedsprindžių vikšrų, lapsukių.

Pušų pumpurai. 500 g pumpurų užpilti 8 l karšto vandens, virti 40 min. Purkšti obelis pumpurams besiskleidžiant ar parausvėjus žiedams nuo obelinių žiedgraužių.

Pelenų šarmas. Į kibirą įberti 1 kg pelenų, užpilti 3 l verdančio vandens, maišyti, kol atauš. Po dviejų dienų perkošti ir purkšti.

Tręšti ar purkšti naudojama fermentuota fitoncidinių augalų ištrauka, jų milteliai arba augalai įsmaigstomi, jais padengiama dirva šalia saugomų augalų.

Ištraukos – tai vandeniu užpiltos žalios ar džiovintos žolės, žiedai ar šaknys. Vanduo gali būti šaltas, drungnas ar karštas, nelygu kokios ištraukos ruošiamos. Ištraukas reikia supilti į tamsius sandarius indus, laikyti šaltai rūsyje ar šaldytuve. Tinka naudoti 2–3 paras.

Nuovirai – tai vandeninės ištraukos, gaunamos augalus virinant. Po virinimo, ištraukai atvėsus, nukošti ir pripilti verdančio vandens iki buvusio kiekio. Laikyti sandariuose induose šaltai.

Purškimas. Purkšti giedromis dienomis nudžiūvus rasai. Lyjant ar po lietaus purkšti beprasmiška. Purkštuvo antgalis turi būti ne toliau kaip 0,5 m nuo pagrindinio antgalio. Skystis turi kristi ant augalų smulkiais lašeliais kaip migla.

Lapai, stiebai (alijošiai, asiūkliai, arkliarūgštynės, bitkrėslės, durnaropės, juodosios drignės, didžiosios varnalėšos, dilgėlės, kraujažolės, kiaulpienės, pentiniai, pomidorų lapai ir stiebai, bulvienojai, rabarbarai, suplėkęs šienas, serenčiai, laukinės rūgštynės, juodieji šeivamedžiai, ievos, garstyčios, tabakas).

Žievelės (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų).

Žiedai (ramunėlių, šlamučių).

Pumpurai (pušų).

Skysčiai (pelenų šarmas, nugriebtas ar separuotas pienas, išrūgos).

Svogūnai (česnakai, valgomieji svogūnai, jų lukštai).

Vaisiai (paprikos, aitrieji ir kartieji pipirai).

Pelenai (beržų, kitų lapuočių).

Būkime atsargūs purkšdami

Visi fitoncidiniai augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi. Žmonėms jie nepavojingi, bet saugos reikia laikytis.

1. Dirbant nosį, burną reikia pridengti respiratoriumi ar dvigubos marlės su vatos tarpsluoksniu kauke. Užsimauti gumines pirštines, kepurę, nedirbti basomis.

2. Purškiant negalima valgyti, rūkyti.

3. Gaminti ir purkšti fitoncidinių tirpalų negalima vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi motinoms, sergantiesiems šienlige, astma, alergiškiems tiems augalams.

4. Baigus rinkti augalus ar paruošus fitoncidinius tirpalus reikia rūpestingai muilu ir šepetuku šiltame vandenyje nusiplauti rankas, nusiprausti.

5. Jei arti purškiamų augalų auga derančių krūmų, braškių su uogomis, juos reikia pridengti plėvele.

6. Purkštuvą, indus, kuriuose virė augalai, gerai muilu išplauti, išdžiovinti saulėje.