Garsus futbolininkas aikštėje išgyventų emocijų į šeimą nesineša

„Oras kaip oras, Italijoje jis vienoks, čia truputį kitoks. Iš tikrųjų poilsiui ne oras yra esmė, svarbiausia aplinka ir draugai, kurie tave supa.

Gaila, bet pasimatyti su visais tiesiog neužteks laiko. Iš tikrųjų kartais net patiems artimiausiems žmonėms skiriu mažiau laiko, negu draugams“, - teigė pernai ketverių metų sutartį su Italijos elitinio futbolo diviziono „Serie A“ Genujos „Sampdoria“ klubu pasirašęs 27 metų M.Stankevičius.

Į Panevėžį futbolininkas atvyko kartu su žmona Asta bei dviem jųdviejų sūnumis - rugsėjo mėnesį septintą gimtadienį švę-siančiu Kajumi bei vienerių metukų ir aštuonių mėnesių Vėju.

Pasiteiravus, ar toks jaunėlio sūnaus vardas nereiškia, kad jis bus futbolo aikštėje greitas kaip vėjas, M.Stankevičius nusijuokė ir pasakė, kad rinkdami vardą apie sportą ir greitį jie tikrai negalvojo.

Vėjas yra vienas pirmųjų lietuviškų vardų, jis tiko mūsų sūnui ir mes jį taip pavadinome“, - sakė sportininkas.

Pirmą klasę šiemet Italijoje baigęs Kajus nutarė sekti tėčio pėdomis ir pradėjo lankyti futbolo treniruotes „Sampdoria“ klubo vaikų futbolo mokykloje.

„Jau prieš pusantrų metų sūnus pradėjo atakuoti mane, kad nori žaisti futbolą. Manau, Kajus už mane daugiau žino futbolininkų, rezultatų ir kitos statistikos.

Italijoje vaikams nematyti ir nesidomėti futbolu yra tiesiog neįmanoma, tai būtų kažkas keisto. Ten visi žmonės aplinkui - darželiuose, mokyklose, laikraščiuose ir televizijoje kalba tik apie futbolą.

Nežinoti apie futbolą vaikai tiesiog negali, juolab kad tavo tėvelis pats žaidžia futbolą. Apie tai šneka visi draugai ir bendraklasiai.

Nenuvertinant krepšinio Lietuvoje, manau, kad čia jis nėra toks populiarus, kaip futbolas Italijoje“, - sakė M.Stankevičius.

Ar nesistengia iš treniruotės grįžęs sūnus pamokyti taktikos ir savo tėvą?

„Dar nemokina, bet jei mano komanda pralaimi, tai kartais pasiteirauja, kodėl pralaimėjome, kodėl neįmušiau įvarčio“, - sakė futbolininkas.

M.Stankevičius norėtų, kad abu sūnūs taptų gerais futbolininkais, tačiau šio savo noro pernelyg nesureikšmina.

„Būtų įdomu stebėti, kaip jiems sekasi, nebūtinai futbolo aikštėje, gali žaisti ir krepšinį, bet mūsų šeimai kur kas svarbiau, kad jie užaugtų gerais žmonėmis“, - sakė geriausias šalies futbolininkas.

Po pergalių ar nesėkmių M.Stankevičius išgyventų emocijų į namus stengiasi nesinešti. Jis mano, kad tai yra tiesiog darbas, o apie jį su artimaisiais iki begalybės kaskart juk nesikalbėsi.

Futbolininkas su žmona Asta moko sūnus lietuvių kalbos, kuri, pasak Mariaus, ateityje jiems gali praversti.

„Vėjas dar nekalba, tik pradeda tarti pirmuosius žodžius. Bet manau, kad supranta, nes namie visi šnekame lietuviškai.

Kajus šneka abiem kalbomis. Šiemet jis lankė italų mokyklą ir didžiąją dienos dalį bendraudavo itališkai.

Jaučiasi, kad jo lietuvių kalba yra truputį silpnesnė už italų, bet Kajus lietuviškai viską supranta ir moka pasakyti, tik reikia daugiau praktikos. Ši praktika yra dabar, kai grįžome į Lietuvą, čia jis gali pabendrauti su draugais ir kitais vaikais“, - sakė M.Stankevičius.

Futbolininkas teigė esąs laimingas, kad žmona Asta augina sūnus namie. Pasak Mariaus, pati laimingiausia vaikystė yra tų vaikų, kurių mama visada yra šalia.

„Duok Dieve, kad visų šeimų vaikai galėtų augti visada būdami šalia mamos. Man atrodo, tada būtų laimingos visos šeimos“, - teigė M.Stankevičius.

- Kaip įvertintum pirmą sezoną „Sampdoria“ klube? - „Panevėžio rytas“ paklausė žinomo futbolininko.

- Man šie metai buvo pirmi, todėl lyg apsižvalgymo metai. Buvo nelengva „įsipaišyti“ į naują komandą, teko sužaisti labai daug varžybų įvairiuose turnyruose.

Prisidėjo ir tai, kad žaidžiau „Serie A“ lygoje, kur kitas lygis, kiti greičiai nei „Serie B“. Kadangi žaisdavome kas tris dienas, pajusdavau kaip kūnas išvargsta. Nuo nuovargio atsirasdavo ir traumų.

Šalies čempionate užėmėme galbūt ne tokią aukštą vietą, kokios tikėjomės, tačiau patekome į Italijos taurės finalą. Jis vyko Romoje, kur labai apmaudžiai po 11 metrų baudinių serijos nusileidome „Lazio“ ekipai. Pralaimėjimas skaudus tuo, kad varžovai tikrai nebuvo stipresni.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad jei būtume laimėję Italijos taurę, praėjęs sezonas būtų pozityvus. Nors, mano nuomone, jis ir taip buvo tikrai neblogas.

- Italijoje visų klubų požiūris į futbolą yra profesionalus. Vienuose klubuose infrastruktūros galbūt mažiau, tačiau nenorėčiau žeminti vienos ir pakelti kitos komandos.

Išsiskiria pirmos 3-4 komandos, tokios kaip „AC Milan“, „Inter“, „Juventus“, galbūt dar keli klubai. Ir „Serie A“, ir „Serie B“ lygose yra daug komandų, kurios nenusileidžia viena kitai infrastruktūros išvystymu.

Kas dėl paties futbolo, tai jis šiek tiek skiriasi. „Serie A“ lygoje žaidimas yra šiek tiek greitesnis ir techniškesnis. Bet visur žaidžiama 11 prieš 11 ir visi privalo įrodyti, kad yra stipresni.

- Džiaugiuosi už jį, kad jam pasisekė ir kad galbūt susitiksime elitinėje lygoje. Mes su Tomu labai artimai bendraujame, jis yra vienas geriausių mano draugų, man jis yra netgi daugiau negu draugas. Mes draugaujame ir šeimomis. Noriu jam palinkėti sveikatos, visa kita ateis sunkiai dirbant.

- Iš tikrųjų nežinau, kas būtent atsitiko. Taip, pralaimėjome, bet nusileidome ne bet kam - dukart prancūzams ir kartą rumunams.

Vertinant rinktinės rezultatus ir tai, ką nuveikėme atrankos ciklo pradžioje, yra iš tikrųjų nerealu. Galima sakyti, kad padarėme stebuklą, išvykoje pasiekę pergalę prieš Rumuniją ir namie įveikę Austriją, kur futbolo lygis yra daug aukštesnis už mūsų.

To net nereikėtų aiškinti, pakanka pasižiūrėti į šių šalių čempionatus. Jei žiūrėtume tik į Lietuvos lygio čempionatus, tai mums tikriausiai reikėtų kautis su Farerų salomis ar panašiai.

Aišku, šalies rinktinėje žaidžia labai mažai futbolininkų iš A lygos klubų. Aš nenoriu jų nuvertinti, tai ne žaidėjų, o viso mūsų futbolo problema.

Paskutines trejas rungtynes mes pralaimėjome rezultatu 0:1 ir neįmušėme įvarčių. Tų rungtynių, kuriose pelnėme įvarčių, mes nepralaimėjome. Rinktinei trūksta daug ko, kartais susižaidimo, tarpusavio supratimo.

Kaip bebūtų, rinktinės žaidėjai eina į aikštę kovoti su dideliu noru. Manau, iš aikštės gali išeiti ir pralaimėjęs, bet jeigu joje atiduodi visas jėgas, tuomet ir sirgaliai tavęs nenušvilps.

- Iš tikrųjų man nejuokinga ir gaila Lietuvos futbolo, kuris po truputį grimzta žemyn. Aš sergu už mūsų šalį ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis, todėl man nėra malonus dalykas, kai svarbios komandos nežaidžia šalies aukščiausiojoje lygoje.

Aišku, yra įvairių niuansų, kodėl šie klubai nežaidžia A lygoje: „Žalgiris“ turėjo finansinių problemų, „Kaunas“ su „Atlantu“ - kažkokių ambicijų ir taip toliau. Mano nuomone, išėjo visiškai nereikalingas Lietuvos futbolui chaosas.

Manau, aukščiausiojoje lygoje negali žaisti komandos, kurios ruošėsi pirmajai lygai. Nenorėčiau įžeisti tų komandų, bet negali profesionali komanda treniruotis vos tris kartus per savaitę, nors kartais sužaidžia lygiosiomis ir su Lietuvos čempionais.

Didžiajame futbole iš tikrųjų taip nėra, ir patys futbolininkai tai gerai žino. Iš viso to ima ir juokas, ir ašaros trykšta, nes čia iš tikrųjų jau nebe profesionalumas. O kad jis kiltų, reikia, kad kiekviena komanda būtų pasiruošusi tą lygį kelti.

Tikiuosi, kad žaidėjai neįsižeis ant manęs. Manau, jie patys supranta futbolą ir skiria, kur yra profesionalus futbolas. A lygos lygio nepakelia ir tai, kad komandose yra labai daug jaunų žaidėjų.

„Ekrane“ yra keletas patyrusių žaidėjų. Mane iš tikrųjų nustebino Deimantas Bič-ka ir Dainius Gleveckas, kurie būdami tokių metų gali žaisti aukštu lygiu. Aišku, Lietuvos lygoje tą daryti yra lengviau, tačiau šie žaidėjai nusipelno didžiulės pagarbos.

- Nors žaidimas buvo apylygis (mačas baigėsi lygiosiomis 2:2, - aut. past.), „Ekranas“ tas varžybas galėjo laimėti 3:0. Panevėžiečiai paleido pergalę iš savo rankų, bet jų laukia dar daug rungtynių ir bus ką įrodinėti.

Kalbant apie komandos lygį, tai nesu matęs labai daug „Ekrano“ varžybų. Tose rungtynėse vyrai stengėsi, o tai svarbiausia. „Ekrano“ lygis labiau pasimatys, kai komanda žais Europos taurių varžybose.

- Neįsivaizduoju, koks yra Azerbaidžano futbolo lygis ir kokia tai komanda. Prognozuočiau pergalę „Ekranui“, tačiau tik dėl to, kad nežinau Baku ekipos. Palaikau ir sergu už savo buvusią komandą, norėčiau, kad ji iškoptų į kitą etapą, o kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas.

- Prie gero labai greitai priprantama. Galbūt žaidėjai pagalvojo, kad kai kurias komandas įveiks viena koja arba kepurėmis užmėtys.

Be abejo, „Ekranas“, kaip komanda, moka žaisti, tačiau yra psichologinė problema - nusiteikimas rungtynėms. O psichologinis nusiteikimas prieš varžybas lemia jų eigą.

Žaidėjai negali vienodai nusiteikti rungtynėms su „Sūduva“ ir su „Kruoja“. Čia ir yra psichologija, nes rungtynėse su silpnesniu varžovu žaidėjai į aikštę eina atsipalaidavę, nėra tokio susikaupimo.

Todėl kartais Pakruojo ekipa padaro gėdą stipresnei komandai, sužaisdama su ja lygiosiomis. Tokių įvarčių, kokie tose varžybose krito į „Ekrano“ vartus, žaidžiant su stipresne komanda nebūtų, nes žaidėjo viduje atsiranda visai kitoks adrenalino antplūdis.

- Skaičiau apie tai internete, su manimi, aišku, tai nesusiję. Negaliu niekam nei padėti, nei kažką užtarti, tai pačių klubų problema. Jeigu tarp klubų yra kažkoks susitarimas, tegu jie tai sprendžia.

Labiausiai man nepatinka, kad šioje istorijoje minima mano pavardė. Labiau patinka, kai mano vardas minimas teigiamose situacijose, o ne kažkokiuose teismuose ar panašiai.

- Artimiausiu metu išvykstu atgal į Italiją, kur netrukus prasidės pasiruošimas kitam sezonui. „Sampdoria“ ekipoje yra naujų veidų, turime naują trenerį. Juo tapo buvęs Bergamo „Atalanta“ treneris Luigi Del Neri.

- Buvo tokių kalbų, kad tarp trenerio ir komandos buvo tam tikra trintis. Aš nežinau tų problemų, be to, čia ne mano duona. Keičiasi treneriai, taip pat ir futbolininkai. Kartais tie pasikeitimai malonūs, kartais nelabai.

Toks yra profesionalaus sportininko gyvenimas, jis yra ne visai toks pat, kaip paprasto žmogaus. Ir ne dėl to, kad esi kažkokia įžymybė ar žvaigždė, bet dėl to, kad esi profesionalas.

Profesionalaus futbolininko karjerą M.Stankevičius pradėjo „Ekrane“, buvo vienas ryškiausių komandos lyderių.

2001 metais jis persikėlė į „Bre-scia“ (Italija) klubą, o pernai pasirašė ketverių metų sutartį su kita šios šalies ekipa Genujos „Sampdoria“.

Genujos klubas už M.Stankevičių „Brescia“ komandai sumokėjo 3,5 mln. eurų išpirką.