Pasak žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko, Europos Sąjungos lėšos, skiriamos žemės ūkiui, yra labai reikšmingas šio sektoriaus plėtros ir modernizavimo veiksnys. Žemdirbiams, siekiantiems įsisavinti ES paramą, reikia ir nuosavų lėšų.
Galimybės skolintis pinigų iš bankų yra sumažėjusios, nes bankai sugriežtino kreditavimo sąlygas, padidino palūkanas, rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
Europos Komisija iš esmės pritarė Žemės ūkio ministerijos planui, pagal kurį dalis Kaimo plėtros programai skirtų lėšų atitektų žemdirbių kreditavimui. Pasak A. Macijausko, laukiama tik oficialaus Briuselio pritarimo. Kreditavimui skirtas lėšas valdys Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Viceministras A. Macijauskas sako dažnai girdįs kritikų nuogąstavimus, esą, paskyrus 450 mln. litų kreditams, sumažinamos investicijoms numatytos lėšos, o kreditavimui skirti milijonai liks nepanaudoti. Į tai viceministras atsako, kad greitesnis pinigų panaudojimas atneš didesnį efektą. Pinigai apsuks kelis ratus ir vėl grįš kaip investicinė parama. Investiciniai projektai dėl to tikrai nestrigs, ES parama bus įsisavinta intensyviau“, - teigia A. Macijauskas.
Kreditavimui numatytas lėšas skirstys ne Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, o jo atrinkti ir prižiūrimi bankai. Fondas taip pat kontroliuos, kad kreditai būtų išduodami ir panaudojami pagal paskirtį.
Pasak Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės Danguolės Čukauskienės, kreditai bus skiriami ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla kaime, bei įmonėms, perdirbančioms ar realizuojančioms žemės ūkio produktus. Kredituojamos bus ne visos išlaidos, o tik tos, kurios numatytos pagal Kaimo plėtros programos priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, kadangi paskolų portfelis formuojamas kaip tik iš šių priemonių lėšų.
Žemdirbiai galės skolintis pinigus naujos technikos, įrangos pirkimui, statyboms, bet negalės už juos pirkti naudotos technikos. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai galės imti kreditus perdirbimo įmonėms modernizuoti, bet negalės naudoti šių lėšų naujų įmonių statyboms. Kreditai negalės būti skiriami apyvartinėms lėšoms didinti.
Kol kas dar galutinai nenuspręsta, kokia naujojo kreditavimo fondo lėšų dalis bus skolinama nacionaline valiuta, o kokia - eurais. Skolinantis eurais, palūkanos sudarys 4-5 proc., o litais - 6-8 proc.
Siūloma maksimali kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ sudaro 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ - 4 mln. eurų.