Dėl po liūčių užlietų laukų ir pievų ūkininkai patiria nemažai nuostolių. Jie laukia melioratorių. Tačiau ir patys galėtų imtis melioracijos sistemos rekonstrukcijos. Tam jiems numatyta nemaža ES parama.
Parama melioracijos sistemos atnaujinimo darbams teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Ligi šiol šia parama naudojosi tik savivaldybės. Tačiau paramos lygiai taip pat gali siekti ir į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas susibūrę ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar šiaip žemės savininkai ir naudotojai.
Šiemet paraiškas Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos planuoja rinkti nuo spalio 1 d.
Ūkininkus, žemės ūkio bendroves ji ragina jau šiandien burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas ir susitvarkyti melioraciją patiems - nelaukti, kol tai padarys savivaldybė.
Džiaugiasi nauju tiltu
Deimantui Kairiūkščiui nebereikės karvių ginti ratais. „Geni, būdavo, šimtą metrų pirmyn, šimtą atgal - turi atsidurti antai tame kampe“, - rodė jis.
Tiesiai ginti jam trukdė jo žemėje esantis gilus melioracijos griovys.
D.Kairiūkštis - vienas stambiausių ūkininkų ne tik Veiverių seniūnijoje, bet ir visame Prienų rajone. Jis verčiasi augalininkyste ir pienininkyste. Karvių ganyklos yra netoli fermų, bet kitapus melioracijos griovio.
Tiltas per jį buvo nugarmėjęs su pavasario polaidžio vandeniu, tad norint perlipti griovį tekdavo pasikloti lentų, norint pervaryti gyvulius - užpilti jį žvyru ar moliu. Tačiau vanduo žvyrą ar molį išplaudavo.
„Nespėdavome vežti ir pilti molio, nes jį išplaudavo“, - skundėsi D.Kairiūkštis.
Jo skundas pasiekė ir Prienų rajono savivaldybę.
Tiltas netruko atsirasti.
Atsižvelgė į skundus
Tiltą per melioracijos griovį Prienų rajono savivaldybė pastatė vykdydama melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą. Kaip sakė savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Tamošiūnienė, numatoma išvalyti 21 km melioracijos griovių, juose esančias žiotis, pastatyti 16 pralaidų. Bendras sausinimo plotas, kuriame numatoma atlikti rekonstrukciją, - beveik 4 tūkst. ha.
„Per laiką susidėvi po žeme sukloti keraminiai vamzdeliai, užsineša žiotys“, - aiškino mums žemės ūkio skyriaus specialistė.
Pasak jos, užsikimšus vadinamosioms žiotims melioracijos sistema nustoja veikti, ir aplinkiniai laukai patvinsta.
„Priklauso nuo orų sąlygų. Kartais daugiausia ūkininkų skundų gauname ne pavasarį ar rudenį, o vidurvasarį, kai prasideda liūtys“, - sakė ji.
Rengdami melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą Prienų rajono savivaldybės specialistai atsižvelgė į vietinių ūkininkų skundus ir į tai, kur yra daugiausia dirbamosios žemės. Buvo nutarta rekonstruoti sausinimo sistemas, esančias Jiesios ir Viemuonios upių baseine.
Naudojo biudžeto lėšas
Prienų rajono savivaldybės administracija kasmet rekonstruoja melioracijos įrenginius. Iki šiol ji tai darė už biudžeto pinigus. „Vienais metais jų mums skirdavo daugiau, kitais - mažiau“, - sakė žemės ūkio skyriaus specialistė A.Tamošiūnienė.
Melioracijos įrenginiams remontuoti skiriami pinigai nesiekė nė pusės milijono litų per metus, tad už juos buvo galima atlikti tik nedidelę dalį darbų.
Šįmet, ekonominiu sunkmečiu, ši suma buvo nurėžta per pusę.
„Šįmet gavome 340 tūkst. litų“, - sakė A.Tamošiūnienė.
Vykdo ES projektą
Savivaldybės vykdomas melioracijos sistemos Jiesios ir Viemuonios upių baseine rekonstrukcijos projektas finansuojamas ES paramos lėšomis.
Parama savivaldybei bus mokama pagal 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Bendra projekto vertė - per 1,3 mln. litų.
Pagal šią priemonę finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto lėšų. Prienų savivaldybei šiam projektui įgyvendinti reikės pridėti tik kiek daugiau nei 265 tūkst. litų savų lėšų.
„Tai - labai didelis projektas. Jo naudą turėtų pajusti ne mažiau nei 300 šiose apylinkėse ūkininkaujančių ūkininkų“, - sakė A.Tamošiūnienė.
Projektą ketinama baigti iki šių metų spalio vidurio.
Dirba patyrę melioratoriai
Buvo skelbiamas projekto įgyvendinimo konkursas. Pasirinkta ne tik pigiausiai darbus atlikti siūliusi, bet ir didelę melioracijos darbų patirtį turinti įmonė.
Įmonė susikūrė iš buvusios Prienų melioracijos.
„36 metus dirbu melioracijoje“, - sakė šios bendrovės darbų vykdytojas Ričardas Ramunis.
Jis jautėsi ramus, kai savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistai atvyko tikrinti bendrovės baigtų objektų, - broko nebuvo.
Darbų priėmimas vyksta kas ketvirtį. Taip Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiami ir mokėjimo prašymai - kas ketvirtį.
Darbus iš pradžių savo lėšomis atlieka rangovas. „Pernykščiai metai mūsų bendrovei buvo geri, tad turime apyvartinių lėšų“, - sakė darbų vykdytojas.
Laukia asociacijų
Melioracijos darbus atliekančios bendrovės darbų vykdytojas sakė, kad visi ES remiami projektai, kuriuos teko vykdyti jo bendrovei, - valstybinių institucijų.
Tokiomis pačiomis sąlygomis rangovas darbus atliktų ir ūkininkams. Tačiau šie kol kas nesiima tvarkyti melioracijos įrenginių savo žemėje, nors to jiems nereikėtų daryti už savus pinigus. Ūkininkams taip pat siūlomos ES paramos lėšos.
„Reikia jiems tuos pinigus paimti. Paskui gal jų niekas nebeduos, o pažliugusioje žemėje kaip ūkininkaus? Tada gal teks savus pinigus kišti“, - ūkiškai kalbėjo patyręs melioratorius.
Ūkininkų bei kitų žemės ir melioracijos įrenginių naudotojų laukia ir NMA.
Prašoma perpus mažiau
NMA duomenimis, pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ buvo pateiktos 54 paraiškos. Su 38 pareiškėjais pasirašytos paramos sutartys.
Daliai pareiškėjų buvo išmokėta kiek daugiau nei 8 mln. litų paramos. Iš viso prašoma suma viršija 51 mln. litų. Tai yra perpus mažiau, negu numatyta skirti per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį (daugiau nei 131 mln. litų).
Kol kas dauguma pareiškėjų yra ne melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, o savivaldybės.
Reikalavimai paramos siekiančioms asociacijoms
* Melioracijos įrenginių asociacijas norintys steigti ūkininkai turėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kurios turėtų supažindinti su asociacijos veiklą nusakančiais teisiniais dokumentais.
* Melioracijos statinių naudotojų asociacijos turi būti sudarytos ne mažiau kaip iš trijų narių. Jais gali tapti ne tik ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovės, kaimo bendruomenės ir savivaldybės administracija.
* Asociacijai skiriama parama sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti, rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams ir polderiams rekonstruoti.
* Parama mokama tik už rekonstrukciją tų statinių, kurių nusidėvėjimas didesnis negu 30 proc.
* Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 13 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant projekto aprašo rengimą ir konsultavimą projekto įgyvendinimo klausimais. Konsultavimas negali viršyti 5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
* Projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.
* Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais - kitais juridiniais asmenimis.
* Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas, jų būtinumas įrodytas paraiškoje.
* Partneriai turi atitikti tuos pačius tinkamumo kriterijus, kurie taikomi pareiškėjams.
* Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai paramos lėšų negauna.
* Nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo.
* Jei pareiškėjas ar jo partneris yra melioracijos statinių naudotojų asociacija, ji turi pateikti asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.