Sekmadienio vakarą ji apsirengė tautiniais drabužiais, apsigobė linine skara, kaklą pasipuošė gintariniais karoliais, o žilas garbanas - tautiška karūna. „Visada per šventes apsivelku taip, kaip reikia lietuvei. Kodėl jūs be tautinių? - šypsodamasi klausė senolė.
1933 metais gimusi Gražina turėti tautinį kostiumą svajojo nuo vaikystės. „Nedaug smetoninės Lietuvos regėjau, bet galbūt iš ten ta tradicija, - samprotauja moteris, - Paskui išvežė į Sibirą, tai nebebuvo, o kai grįžau, negalima buvo. Atgimimo metais tuoj pat pasisiuvau“.
Į V.Kudirkos aikštę atėjo pasižiūrėti, kaip bus atidengtas V.Kudirkos paminklas ir devintą valandą kartu su visais pasaulio lietuviais sugiedoti Lietuvos himną. „Labai norėjau čia patekti, tik nežinau, ar rasiu kur prisiglausti. Kaip matot, dabar mano draugė lazdelė“, - šypsojosi žilagalvė.
Optimistiškai nusiteikęs buvo ir Kazimieras Kavaliauskas, prie skrybėlės prisisegęs Lietuvos trispalvę. Ant krūtinės jis buvo pasikabinęs peticiją, raginančią keisti Lietuvos konstituciją.
Paminėti tūkstantmečio į aikštę daugiausia rinkosi pagyvenę Lietuvos patriotai. Paklausti, ar atėjo giedoti himno, jaunuoliai kikeno, jog tik atsitiktinai ėjo pro šalį. Tačiau Lietuvos himną visi tvirtino mokantys.
„Nuostabi diena, nuostabus laikas, teikiantis vilties ateičiai. Tokie renginiai suvienija, dvasią pakelia, jėgų suteikia", - šypsojosi Lietuvos vėliavos spalvų skarelę prie juodo gėlėto kostiumėlio priderinusi Sofija. Tačiau ir ji, ir jos draugė Julija liūdnai pastebėjo, kad patriotiškai nusiteikusių jaunų žmonių buvo labai mažai. „Mokyklose neorientuoja į tėvynės meilę, į netgi meilę žmogui vyresniam. Turėtų būti mokykloje tautinis švietimas", - svarstė moterys.
Minia neramiai bruzdėjo. "Praleiskit mane, aš partizanas buvau", - stumdė kitus į priekį besispraudžiantis vyriškis. "Ponas, visi mes norim pažiūrėt", - auklėjo jį masyviais gintariniais karoliais pasipuošusi moteris. Netoliese kostiumuotas žilagalvis atsiprašinėjo: "Ponia, aš jus juk ne specialiai grioviau".
Prasibrovus į priekį buvo galima pamatyti Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, premjerą Andrių Kubilių, profesorių Vytautą Landsbergį, poetą Justiną Marcinkevičių ir kitus garsius lietuvius, kurie solidžiai išsitiesę stovėjo prie V.Kudirkos paminklo. "Stovi visi kaip mietą prariję, taip pat ir tas pažaliavęs V.Kudirka", - minioje pajuokavo vienas renginiu pernelyg nesižavintis vyras.
Devintą vakaro tūkstančiai viso pasaulio lietuvių atsistojo ir užgiedojo „Lietuva, tėvyne mūsų“. Lietuvos himnu apjuosti pasaulį ir taip pranešti apie Lietuvos vardo tūkstantmetį sugalvojo „Ambersail“ jachta plaukiantys buriuotojai.
V.Kudirkos „Tautišką giesmę“ rengtasi giedoti mažiausiai 53 Lietuvos savivaldybėje ir 40 užsienio šalių. Himnas giedamas 21 valandą Lietuvos laiku, todėl kai kurie svetur gyvenantys lietuviai turėjo susiburti ir paryčiais.