Vilniuje iškilmingai sutikti į Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų atvykę monarchai ir prezidentai (V.Adamkaus kalba, nuotraukos, dar papildyta)

Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė Prezidento rūmuose priešpiet pasitiko Danijos karalienę Margrethe II, Norvegijos karalių Haraldą V, Švedijos karalių Carlą XVI Gustafą su karaliene Silvia.

Iškilmingai taip pat sutikti Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, Latvijos vadovas Valdis Zatleras, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Suomijos vadovė Tarja Halonen, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, popiežiaus Benedikto XVI legatas, kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Angelo Sodano, Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, kiti aukšti kaimyninių šalių pareigūnai.

Po pietų į Vilnių turėtų atvykti ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.

Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo renginiai prasidėjo S.Daukanto aikštėje vyksiančia valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir Lietuvos prezidento V.Adamkaus kalba.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Lietuva - tai ne teritorija, o žmonės.

Vėliau garbingi svečiai dalyvaus Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje rengiamose Šv. Mišiose.

Po Šv. Mišių Katedros aikštėje vyks atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija ir Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ dalyvių palydėtuvės.

Taikomosios dailės muziejuje garbūs svečiai apžiūrės Lietuvos tūkstantmečio programos parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Respublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“, dalyvaus V.Adamkaus rengiamuose pietuose.

Vakarop garbingi svečiai turėtų sakyti sveikinimo kalbas Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Vakare Prezidentūroje vyks oficialus priėmimas Lietuvos prezidento vardu.

Lietuvos vardas (Lituae) pirmą kartą paminėtas 1009 metais Kvedlinburgo analuose, aprašant vienuolio vyskupo Brunono žūtį.

Islandijos žmonės džiaugiasi tvirta draugyste su Lietuva

Lietuva ir Islandija gali didžiuotis bendru istoriniu palikimu ir džiaugtis nusiteikimu kartu kurti taikos, pažangos ir demokratijos ateitį, pirmadienį sakė Vilniuje viešintis Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, sakydamas kalbą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus proga.

Islandijos vadovas kartu su kitų Europos šalių prezidentais ir monarchais pirmadienį Vilniuje dalyvauja iškilmėse, kurios skirtos paminėti 1000 metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.

„Mes išties galime didžiuotis mūsų bendra istorija ir bendru istoriniu palikimu, bet labiausiai džiaugiamės tuo, kad dabar esame nusiteikę kartu kurti ateitį - taikos, pažangos ir demokratijos ateitį“, - sakydamas sveikinimo kalbą S.Daukanto aikštėje prie prezidento rūmų sakė O.R.Grimssonas.

Islandijos prezidentas pažymėjo, kad dabar Lietuvą ir Islandiją sieja bendra vizija, o Islandijos žmonės džiaugiasi tvirta draugyste.

„Šimtametės kelionės dažnai mus išskirdavo, tačiau dabar mus susieja bendra vizija. Su šia viltimi aš perduodu nuoširdžiausius Islandijos žmonių sveikinimus, kurie didžiuojasi ir džiaugiasi tvirta visų mūsų draugyste“, - sakė O.R.Grimssonas.

Islandijos vadovo teigimu, Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus šventė „rodo, kaip gilios kultūros šaknys gali mus įkvėpti dar iškilesniems ateities tikslams“.

„Aštuonis šalys - penkios Šiaurės Europos ir trys Baltijos šalys - dabar atlieka svarbų vaidmenį šiame regione ir per aktyvėjantį bendradarbiavimą tampa vis labiau girdimos Europoje ir globalioje erdvėje“, - teigė Islandijos vadovas.

Islandija buvo pirmoji užsienio valstybė, kuri 1991 metais vasario mėnesį pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę.

Tūkstantis devintais metais kilmingos vienuolės ranka užrašė penkias raides - LITUA. Jos reiškė Lietuvos vardą. Tas vardas buvo naujiena iš viso pasaulio periferijos, atrastos krikščionių misionierių, ir tapusios Europos istorijos dalimi. Moteris iš Saksonijos padarė įrašą, kurio dėka Lietuva šiandien švenčia savo tūkstantmetį, o jos sostinė tūkstantaisiais metais tapo Europos kultūros sostine.

Krašto, kaip ir žmogaus, gimimą simbolizuoja jo vardas. Lietuvos vardo atsiradimas liudija politinės bendruomenės ir jo savimonės pradžią. Lietuva, kaip tada, taip ir dabar, yra ne teritorija, o žmonės, suvokiantys savo priklausomybę konkrečiai bendrijai. Ir šis suvokimas reiškiasi ne tik krašto viduje, bet ir ryšiais su išoriniu pasauliu, per kuriuos praturtėjame įspūdžiais bei žiniomis ir giliau suvokiame savo tapatybę.

Todėl kalbėdami apie Lietuvos tūkstantmetį, kalbame ir apie mūsų tūkstantmetį EUROPOJE. Lietuvos ženklai šioje istorijos atkarpoje - tai naują europinės teisės sampratą žymintis Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), vakarietišką lavinimosi sampratą šešioliktojo amžiaus Rytų Europai atnešęs Vilniaus universitetas (1579 m.), pimoji Europoje Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija (1791 m.), Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų laisvės valią simbolizuojanti žmonių grandinė - Baltijos kelias (1989 m.) bei daugelis kitų svarbių įvykių.

Po pirmojo paminėjimo Lietuva, deja, keliems šimtmečiams išnyko iš civilizuoto pasaulio ir liko už krikščioniškų misijų horizonto. Šis išnykimas ir vėliau įvykęs sugrįžimas - tai visos mūsų istorijos atspindys. Ne kartą atrodė, kad Lietuva ir lietuviai išnyks visiems laikams, tačiau, pasiekus kritinę ribą, tautos dvasia sutelkdavo žmones, suteikdavo drąsos ir pakeldavo dar vienai kovai už laisvę. Ir šitaip - ištisus šimtmečius, ištisą tūkstantmetį.

Šiandien, iš tūkstančio metų perspektyvos žvelgdami į egzistencines tautos pastangas bei patirtus išgyvenimus, kartais apgailestaujame, kad mūsų praeitis nesiklostė taip sklandžiai, kaip kai kurių kitų tautų. Bet kartu turbūt turime būti dėkingi Dievui, istorijai ir, žinoma, savo protėviams, kad mūsų neištiko prūsų, jotvingių ar kitų išnykusių baltų genčių likimas.

Nuo Karaliaus Mindaugo valstybės iki Sausio 13-osios Lietuvai teko išbandymai, nuolat reikalaujantys aukų. Tačiau kritiniais momentais visada atsiverdavo mūsų tikrosios vertybės ir tapdavo itin aišku, kas mums iš tikrųjų svarbu. O svarbiausia, siekiant išlikti, visais laikais buvo dvasios stiprybė ir solidarumas su kitomis tautomis.

Šiandien, lygindamas istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, aprėpusią didelę dalį Europos, ir Europos Sąjungą, manau, kad tai - giminingos dvasios dariniai. Visos tautos juose rasdavo ir randa vietą, leidžiančią realizuoti fizines bei dvasines galias ir neprarasti unikalios tapatybės. 

 Būtent toks yra visavertis buvimas: žmogaus - tarp žmonių, tautos - tarp tautų, valstybės - tarp valstybių. Ieškoti kompromiso, kai reikia derinti interesus, tačiau nepripažinti jokių nuolaidų, kai kalbama apie pamatines laiko ir istorijos patikrintas vertybes. Viena svarbiausių tokių vertybių - LAISVĖ. Lietuva šiandien džiaugiasi, švęsdama kartu su savo kaimynais ir draugais. Šis atvirumas ir solidarumas - puiki prielaida ir Lietuvos, ir Baltijos regiono, ir visos Europos ateičiai. Tikiu, kad šia patirtimi ateityje deramai pasinaudos istorijos kūrėjai, kaip šiandien mes mokomės iš savo Tėvynės istorijos. 

 Pagarbiai lenkiuosi visiems tuos puslapius rašantiems. Visiems, visais laikais gynusiems ir ginantiems, kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą. Nuoširdžiai sveikinu mūsų valstybę, pradedančią skaičiuoti naują savo istorijos erą, nuoširdžiai sveikinu kiekvieną mūsų krašto žmogų ir brangius svečius, atvykusius drauge atverti antrojo tūkstantmečio duris.

Sveika, ateinančio amžiaus LIETUVA!