Bado šmėkla

Vyrai valgymo sutrikimų pasaulyje — ne išimtis. Ši sunki liga grožio, muzikos ar kino industrijoje — ne retenybė.

Prieš metus modelio karjerą palikusi Aistė Jasaitytė dirba tai, kam laiko nerastų ant podiumo tebevaikštančios manekenės. 29 metų moteris Vilniaus valgymo sutrikimų centre konsultuoja anoreksija ar bulimija sergančias mergaites. Tą patį ji daro ir interneto tinklalapyje.

Ne šiaip sau, bet norėdama tuos bado iškankintus vaikus įtikinti, kad realybėje nėra tobulo — idealiai lieso kūno.

Tokio, kokį mergaitės regi drabužių, kvepalų, kosmetikos reklamose.

Tokio, koks demonstruojamas gyvenimo būdo žurnalų viršeliuose. Nes viskas, ką jos regi reklaminėse nuotraukose, yra sukuriama.

A.Jasaitytė liesa iš prigimties. Ji buvo viena tų bjauriųjų ančiukų, vaikystėje turėjusių iškęsti bendraamžių įžeidimus. Ir viena tų merginų, kurios sudaro 1 procentą visos populiacijos, įspraudžiamą į tobulos figūros — 90x60x90 — rėmus.

Dirbant modeliu jai neteko akis į akį susitikti su merginomis, alpstančioms nuo išsekimo. Tačiau nuolat teko būti greta tokių, kurios, užuot normaliai pavalgiusios, tik kramtydavo morkas. Arba sukrimsdavo kokį obuolį.

„Tie reginiai mane kankindavo, — pasakojo Aistė. — Būdama šalia tokių merginų jausdavausi, lyg dėl jų bado būčiau kalta. Atrodydavo, kad normaliai pavalgyti — vos ne nuodėmė“.

Modeliai patys prisišaukdavo dietas. Būdavo, nueis į atranką. Ir še tau: dizainerio pasiūtos kelnės neužsisega. Nors mergina liesa, ji ima nervintis, kad negaus užsakymo. Ir pradeda atsisakyti neva storinančio maisto, kol galop ima graužti vien daržovių lapus.

Rezultatas? Visos tos merginos tampa nelaimingos. Jos praranda gyvenimo džiaugsmą. Atsisakydamos maisto, jos atsisako ir vieno didžiausių — valgymo malonumo. Ir ignoruoja gamtos dėsnius. Nes maistas yra gyvybiškai būtinas. Jis yra energijos, sveikatos ir, žinoma, grožio šaltinis.

Aistė, interneto portalo https://www.one.lt Mergaičių klubo konsultantė, sulaukia daugybės laiškų. „Rašo 9—10 metų mergaitės. Jos mano esančios negražios, todėl badauja. Jos man rašo, kad nenori gyventi! Tai žiauru!“ — emocijų nenuslepia Aistė.

Ji atrašo visoms mergaitėms. Aiškina, kad gyvenime nėra tobulos figūros. Kad grožis yra padaromas užmaskuojant trūkumus. Naudojant įvairias technologijas: kosmetologijos, kompiuterijos ir kitas.

Pavyzdžiui, tobulą figūrą nuotraukoje galima sukurti vieno modelio kojų fotografiją primontavus prie kito liemens. Galima modelį pastorinti, paploninti, pailginti plaukus, panaikinti spuogus ir taip toliau. Nes grožio pramonė — tai pinigai, ir ko tik dėl jų nesugalvojama.

„Pati juk patyriau, kaip sukuriamas grožis. Būdavo, po grimo pažiūriu į veidrodį: „O! Atrodau verta milijono!“ Bet po fotosesijos nusivalau grimą, nusiimu peruką ir vėl tampu paprasta Aiste“, — šypsojosi A.Jasaitytė.

Modelių darbe apstu įvairių niuansų. Pavyzdžiui, merginos modeliais pradeda dirbti anksti. Prasidėjus brendimui, jų figūra ima keistis. Modeliui neišvengiamai tenka pasirūpinti kūnu arba atsisakyti darbo. Nes kūnas — grožio industrijai parduodama prekė. Ir dizaineriai drabužius siuva tik standartinėms figūroms.

Apskritai pastaruoju metu mados industrija nusirito tiek, kad moteriškesnės manekenės, tokios kaip Claudia Schiffer, jai nebetinka.

„Regis, Italijoje ar Ispanijoje mėginta priimti teisės aktus, pagal kuriuos modeliais galėtų dirbti tik merginos, pateikusios pažymą, kad yra sveikos. Tokia tvarka atsirado, kai modeliai pradėjo mirti nuo anoreksijos. Bet ar tos tvarkos paisoma? Vargu“, — svarstė Aistė.

Valgymo sutrikimai būdingi ir vyrams. Modeliams vyrams, galbūt — ir šokėjams, tenka paisyti podiumo ar scenos reikalavimų. Kad galėtų dirbti tą darbą, turi būti liekni. Tad ir tarp vyrų yra tokių, kurie pasirenka badą. Jie, kaip ir moterys, nepripažįsta ligos. Mažiau valgo? „Na, ir kas!“ — atkerta tokie ligoniai. Nes jie nesugeba deramai įvertinti suvalgyto maisto kiekio.

Liesumas net nėra seksualumo simbolis. Valgymo sutrikimų turintys žmonės nebejaučia lytinio potraukio. Liga sudarko endokrininę sistemą, ir moterys ilgainiui praranda vaisingumą. Vyrai — potenciją.

Nuo bado žmonės tampa depresyvūs: liūdni ir nelaimingi. Ar jiems apskritai dar gali rūpėti seksas?

* Nervinę anoreksiją kaip medicinos problemą medikai aprašė XIX amžiaus pabaigoje. Maždaug po šimtmečio imta kalbėti ir apie nervinę bulimiją.

* Ilgai manyta, kad anoreksija — medicinos problema. Ligonių psichologijai daugiau dėmesio imta skirti tik atsiradus biopsichosocialinei teorijai. Pagal ją, sutrikimui atsirasti įtakos turi vaiko, kaip asmenybės, raida ir pokyčiai šeimoje.

* Didžiausia rizika sirgti valgymo sutrikimais kyla paaugliams. Tačiau šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės.

* Gydant valgymo sutrikimus pasveiksta 50—60 proc. pacientų. 20 procentų — gydant savijauta pagerėja, tačiau išlieka kai kurie simptomai, kartojasi atkryčiai. 10—20 proc. sergančiųjų liga tampa lėtine.

* Iki 20 proc. šių ligonių miršta nuo organizmo išsekimo, širdies problemų ar nusižudo. Tai didžiausias mirštamumas tarp žmonių, sergančių psichikos ligomis.

* Kūno svoris yra bent 15 proc. mažesnis, nei turėtų būti, — kūno masės indeksas yra 17,5 arba mažesnis.

* Pacientas sąmoningai mažina svorį: sukelia priverstinį vėmimą, sportuoja, vartoja laisvinamuosius arba šlapimą varančius vaistus (diuretikus), laikosi dietos.

* Būna sutrikęs kūno svorio ir formos suvokimas. Jis pasireiškia didele baime sustorėti.

* Bendras endokrininės sistemos sutrikimas. Moterims pasireiškia amenorėja (dingsta mėnesinės), vyrams sumažėja seksualinis potraukis, potencija.

* Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Pasikartoja persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

* Pacientas įvairiais metodais priešinasi „storinamajam“ persivalgymo poveikiui: dirbtinai sukelia vėmimą, vartoja vaistus, badauja.

* Liguista baimė nutukti. Pacientas nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau nei normalus kūno svoris.

* Pagrindinis skirtumas tarp sutrikimų yra realus paciento svoris: sergant nervine bulimija, pacientų kūno masė gali didėti ar mažėti, bet svorio pakitimai niekada nepasiekia nervinės anoreksijos lygio.

* * *

„Ne tik moterys, bet ir vyrai serga nervine anoreksija. Dažniau tie, kurie bet kokia kaina siekia tobulumo“, — sako Vilniaus valgymo sutrikimų centro prevencijos projektų koordinatorė Inga Maslauskienė.

— Širdies smūgis ar pavojinga nuskausminamųjų vaistų dozė? Praėjusią savaitę vis dar buvo svarstoma, nuo ko mirė M.Jacksonas. Bet, matyt, apie sekinamą badą bylotų sunykęs atlikėjo kūnas. Ar nuo anoreksijos mirštama? — paklausėme psichologės.

— Mirtis ištinka beveik kas penktą anoreksijos ar bulimijos palytėtą žmogų. Jiems taip ir nepavyksta ištrūkti iš ligos gniaužtų.

Mirtis ištinka arba dėl ligos sukeltų negrįžtamų pokyčių organizme. Arba dėl komplikacijų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo, visiško išsekimo. Bulimijos atveju — plyšusio skrandžio valgant ar užspringimo vemiant. Mirtinų komplikacijų gali būti įvairių. Tik tiek, kad mirties liudijime paprastai neįrašoma, kad tikroji mirties priežastis — valgymo sutrikimas.

— Ar ilgas kelias iki pražūties?

— Kiekvienam žmogui, susirgusiam anoreksija, atrodo, kad jis gali kontroliuoti save, — tai, ką valgo ir kiek suvalgo. Jis ilgai neigia ligą, nors iš tikrųjų neįstengia deramai maitintis. Iš mitybos raciono dingsta daug vertingų produktų. Atsisakoma riebaus, saldaus maisto. Ligos užvaldytas žmogus pasilieka labai nedidelį maisto kiekį. Dažnai ima gerti vien vandenį ir suvalgo keletą salotų lapų per dieną. Tai labai išsekina organizmą.

Bet būtų sunku nubrėžti mirtiną ribą. Kai ligonis išsenka ir nieko nebevalgo, jis nebeturi jėgų atstumti ir artimųjų pagalbos. Aplinkiniams pasirūpinus, sergantysis paguldomas į ligoninę. Kuriam laikui jis pastatomas ant kojų, bet nuo lašelinių juk nepasveikstama.

Sergančiam anoreksija ima atrodyti, kad ligoninėje jis priaugo svorio. Kad į jį ko nors pripilta, pripumpuota kokių nors vitaminų. Todėl išrašytas iš ligoninės jis vėl daro tą patį: badauja.

— Teigiama, kad viena dažnesnių anorektikų mirties priežasčių — sustojusi širdis. Kodėl ji nebepatempia?

— Tai nulemia fiziologija. Žmonės mano, kad badaujant organizmas pirmiausia sudegina riebalų ląsteles. Tai netiesa. Nes pirmiausia maisto medžiagos išsiurbiamos iš raumenų ląstelių. Vadinasi, ir iš širdies. Per trumpą laiką numetus daug svorio, širdies veikla greitai sutrinka. Todėl žmogus net ir šiek tiek palypėjęs laiptais ima dusti, nebegali sportuoti.

— Kokie bruožai būdingi žmonėms, kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų?

— Pagrindinis jų — stiprus nepasitenkinimas savo išvaizda, figūra, nusivylimas savimi, aplinka. Toks žmogus, bandydamas kelti savo vertę, nesąmoningai pasirenka kūno masės kontroliavimą.

— „Jo kūnas nyko, o gydytojai ir šalia buvę žmonės leido jam save naikinti“. Tokie faktai tebelydi M.Jacksono mirtį. Bet ar įmanoma užkirsti kelią susinaikinimui?

— Pati matau, kad gydytojai kiek įmanydami stengiasi padėti anorektikams. Jie daro viską, kas tik nuo jų priklauso. Bet to „priklauso“ medicinoje yra nedaug. Nes paties sergančiojo pastangos sėkmingam gydymui turi net 80 proc. įtakos. Kad ir kokius naujausius gydymo metodus taikytų medikai, jei žmogus pats nesistengs, tai ir nepasveiks.

Todėl gydyti valgymo sutrikimus yra labai sunku. Žmogus neigia ligą. Ir atsisako gydytis. Būna, kad sutinka dalyvauti gydymo programoje, tačiau pats nededa jokių pastangų. Laukia, kad jį pagydytų kiti. O per prievartą išgydyti neįmanoma.

— Teigiama, kad M.Jacksonas turėjo priklausomybę nuo nuskausminamųjų vaistų. O gal skausmas yra anoreksijos palydovas?

— Sergant anoreksija, badas neišvengiamai sutrikdo organizmo veiklą. Atsiranda įvairių negalių, kurias gali lydėti ir skausmas. Sutrinka širdies veikla — ima durti širdį. Skauda galvą, atsiranda nuolatinis nuovargis, negalėjimas susikaupti, išsiblaškymas.

Pats savaime fizinis skausmas anoreksijai nebūdingas. M.Jacksonas turėjo daugybę sveikatos problemų, o anoreksija turbūt buvo viena jų. Todėl atlikėjo atveju skausmą galbūt tektų sieti ir su kitais sveikatos sutrikimais.

— M.Jacksonas rengėsi koncertų maratonui. Pasak vadybininko, atlikėjas buvo energingas ir atrodė puikios savijautos. Ar tai negalėjo būti badaujančio žmogaus maskuotė?

— Taip būna dažnai. Ir merginos, ir jaunuoliai ligą sugeba nuslėpti gana ilgai, jei svoris ne staiga nukrinta. Žmogus išsiugdo gebėjimą apgaudinėti kitus, pateikti geresnį savo vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Juk jis ir sau ilgai nepripažįsta, kad turi valgymo sutrikimų. Ir labai stengiasi, kad kiti to nepastebėtų.

Yra dar ir kitas niuansas. Kurį laiką pabadavęs žmogus pajunta didelį jėgų antplūdį. Tai — saviapgaulė. Jis mano, kad elgiasi tinkamai: nevalgo, o gauna dar daugiau energijos.

Pasak gydytojų, tai — organizmo reakcija į badą. Jis paskutinę energiją atiduoda tam, kad pakaktų jėgų susirasti maisto. Anorektikas šį organizmo pagalbos šauksmą suvokia klaidingai. Ir toliau nevalgo, kad „taip gerai būtų visada“.

— Bado dietos žmones vargina. O anoreksija stumteli jaunas mergaites, net vaikus, prie visiško bado. Kaip jie įstengia atsisakyti maisto?

— Viską užvaldo noras atrodyti lieknai. Atitikti manekenių standartą. Bet paprastai už to noro slypi psichologinės problemos. Tai nepasitikėjimas savimi. Jausmas, kad pats negali kontroliuoti savo gyvenimo, kad tai daro aplinkiniai. Mergaitės randa tokią nedidelę sritį, kur gali pasijusti šį tą galinčios. Ir ima kontroliuoti valgymą.

— Valgymo sutrikimai — ne vien jaunų mergaičių liga. Kas gi vyresnius žmones stumteli link jos?

— Priežasčių paprastai būna daug, ne viena: tai ir prasta savivertė, slegiantys įvykiai, pavyzdžiui, skyrybos. Lemtingas gali būti ir bandymas išvengti savo jausmų, nuolatinis stresas, nežinojimas, kaip jį pažaboti.

Kartais moterims valgymo sutrikimų atsiranda ir po gimdymo. Figūra pasikeičia ir jos praranda pasitikėjimą savimi. Manydamos, kad neatrodo taip gerai kaip anksčiau, ima save „gražinti“.

Įtakos valgymo sutrikimams atsirasti turi ir perfekcionizmas. Žmogus perdėtai rūpinasi savimi, savo kūnu, trokšta būti tobulas visose srityse, trokšta dėmesio. Jis nori būti idealus ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. O kadangi siekia ir idealios išvaizdos, rizikuoja susirgti anoreksija.

— Galbūt galima daryti prielaidą, kad ir M.Jacksonas, kaip atlikėjas, troško būti tobulas?

— Galėjo būti ir taip. Populiarumas pasaulyje, didelis dėmesys asmeniniam gyvenimui M.Jacksoną įpareigojo būti išskirtinį, kitokį, geresnį už visus. Kita vertus, jis visada buvo lieknas. Nežinia, kiek metų jis badavo, jei apskritai badavo.

— Tarp kino, mados pasaulio, popmuzikos žvaigždžių yra nemaža vyrų, sirgusių anoreksija arba bulimija. Ar tai reiškia, kad kinta vyrų išvaizdos idealai?

— Tarp sergančių anoreksija ar bulimija moterų yra dauguma. Manoma, kad tokią sergančiųjų proporciją nulemia skirtingas grožio supratimas. Moterys siekia būti lieknesnės ir sverti kuo mažiau.

Vyrų išvaizdos stereotipas yra kitoks: vyras turi būti tvirtas, raumeningas. Todėl jiems mažiau būdingas noras mažinti svorį. Nors ir tarp jų pasitaiko sergančių anoreksija.

Pastaruoju metu užsienio medicinos spaudoje vis daugiau straipsnių apie tik vyrams būdingą sutrikimą — vadinamąją bigoreksiją. Tai perdėtas rūpinimasis ir nuolatinės mintys apie savo svorį. Svarbiausi jos požymiai — besaikis sportavimas ir dieta, kurios laikantis auginami raumenys.

* Lena Zavaroni. 1999-aisiais, būdama 35 metų, nuo anoreksijos mirė Škotijos dainininkė, TV šou žvaigždė L.Zavaroni.

* Olga Malėjinaitė. Viena pirmųjų Lietuvos profesionalių balerinų O.Malėjinaitė mirė nuo anoreksijos būdama 32 metų.

* Karen Carpenter. Garsi dainininkė nuo anoreksijos mirė 1983 metais. Anoreksija K.Carpenter susirgo 1971-aisiais. Paskutinius dvejus gyvenimo metus ji intensyviai kovojo su liga, tačiau organizmas buvo pernelyg išsekęs: gydyti pradėta per vėlai.

* Ana Carolina Reston. Anoreksija sirgusi Brazilijos gražuolė mirė 2006 metais. Iš San Paulo kilusi 172 centimetrų ūgio mergina prieš mirtį svėrė vos 40 kilogramų.

* Victoria Beckham. Buvusi „Spice Girls“ narė, garsaus futbolininko žmona. Anoreksija susirgo grupės „Spice Girls“ veiklos pradžioje. Tuo metu jai priekaištauta, kad sveria per daug. Vėliau anoreksija perėjo į bulimiją.

* Portia de Rossi. Populiaraus televizijos serialo „Eli Makbyl“ aktorė sirgo anoreksija. Anot P.de Rossi, ligos priežastis — nuolatinis Holivudo spaudimas būti nenormaliai liesai. 172 cm moteris svėrė vos 40 kilogramų.

* Alanis Morissette. Kanados dainininkė A.Morissette prisipažino paauglystėje sirgusi nervine bulimija ir nervine anoreksija. Tuo metu ji bandė įsitvirtinti muzikiniame pramogų pasaulyje.

* Amy Winehouse. Dainininkę vargino valgymo sutrikimai: anoreksija pereidavo į bulimiją. A.Winehouse ir dabar neatrodo esanti sveika. Neseniai jai teko gydytis Londono reabilitacijos klinikoje, į kurią buvo patekusi dėl narkotikų perdozavimo.

* Mary Kate Olsen. Amerikiečių aktorė sirgo anoreksija. Teigiama, kad prieš trejus metus liga buvo atsinaujinusi: aktorė neva dėl sutrikusios kepenų veiklos staiga buvo atsidūrusi ligoninėje.

* Jamie Silverstein. JAV sportininkė anoreksija susirgo laimėjusi 1999 metų dailiojo čiuožimo pasaulio jaunių čempionatą. Ši sportininkė įveikė ligą ir dalyvavo 2006 metų olimpinėse žaidynėse.

* Justine Bateman. Aktorė sirgo ir anoreksija, ir bulimija. Šiuo metu ji — viena aktyvisčių, bandančių užkirsti kelią valgymo sutrikimams.