Tai numatančias Vyriausybės įstatymo pataisas antradienį priėmė
Seimas. Už jas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 6 ir 6 susilaikė.
Pagal Vyriausybės siūlomus projektus Vyriausybės kanceliarija
vadinsis Ministro pirmininko tarnyba, Vyriausybės kancleris - ministro
pirmininko kancleriu, o premjero politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojais būtų ne tik jo patarėjai, kaip yra dabar, bet
ir ministro pirmininko kancleris, jo pavaduotojas, departamentų
direktoriai.
Pastarosios trys pareigybės šiuo metu yra karjeros tarnautojai, į
pareigas skiriami laimėję konkursus.
Teigiama, kad po šios reformos iš 260 dabartinių Vyriausybės
kanceliarijoje dirbančių žmonių turėtų likti apie 200 etatų.
Šį dokumentą kritikavusi opozicija teigė, kad reforma iš tiesų
siekiama atleisti dalį tarnautojų ir vietoj jų įdarbinti dabartinei
valdžiai lojalius darbuotojus.
„Partinė priklausomybė statoma aukščiau nei kompetencija, - sakė
socialdemokratas Edvardas Žakaris. - Visi suprantame, kad šis
projektas yra tik tam, kad atsirastų teisinė galimybė atleisti 300
žmonių, kad vietoj jų atsirastų partinių žmonių. Daug kainuos
išeitinės atleidžiamiems žmonėms, tai milijonų švaistymas krizės
akivaizdoje“.
Darbietis Kęstutis Daukšys teigė, kad po šios reformos
Vyriausybės kanceliarija taps „kišenine premjero institucija“.
Anot jo, departamentų direktorius padarius politinio pasitikėjimo
tarnautojais, nebus aiški jų atsakomybė. „Nei žuvis, nei mėsa“, - sakė
K.Daukšys.
Tuo metu valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis teigė, kad dabar ministras
pirmininkas neturi instrumentų „vykdyti strateginį valdymą“.
Jo partijos kolega, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, kad dabartinis užrašas ant rūmų
Gedimino 11 Vilniuje esą neatspindi realios padėties.
„Vyriausybė tam tikra prasme yra fikcija, ji susirenka kartą ar du
kartus per savaitę. Ministras pirmininkas turi turėti savo tarnybą“, -
sakė S.Šedbaras.