Pasak jo, dėl neatsakingos ankstesnės biudžeto politikos ir neregėto masto globalios ekonominės krizės, pakirtusios Lietuvos eksporto rinkas, šiandien Vyriausybė turi priimti nepopuliarius ir sunkius sprendimus, kad sunkmetis Lietuvoje truktų kuo trumpiau.
„Jeigu ryžtingai nemažintume valstybės išlaidų ir nedidintume įmokų į biudžetą, ekonomikos agonija truktų žymiai ilgiau ir paveiktų žymiai didesnę visuomenės dalį. Tad turime šiandien smarkiai susiveržti diržus, kad kuo greičiau įveiktume sunkų laikotarpį ir kuo greičiau įsivestume eurą - stabilumo garantą, suteiksiantį naujų galimybių mūsų šaliai ir žmonėms“, - apie euro įvedimą naujienų agentūrai ELTA sakė M. Majauskas.
Euro įvedimas padėjo Europai užtikrinti makroekonominį stabilumą (stabilias kainas, žemą infliacijos lygį), apsisaugoti nuo neigiamų išorės poveikių, paskatino ES šalių tarpusavio prekybą, investicijas bei finansinę integraciją. Per 10 metų euras tapo vienu iš neatskiriamų Europos simbolių, viena svarbiausių ir stipriausių valiutų pasaulyje.
Euro zona su gerai integruota finansų rinka, prižiūrima Europos centrinio banko ir į tvarumą orientuota šalių narių biudžeto politika, yra tapusi savotišku stabilumo garantu. Ši padėtis išlieka, nepaisant ūkio nuosmukio bei daugelio ES, įskaitant euro zonos, šalių šiuo metu išaugusių biudžetų deficitų.
Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, pagal Europos Bendrijos sutartį įsipareigojo įstoti ir į Ekonominę ir pinigų sąjungą (euro zoną), kai tik atitiks tam tikrus reikalavimus, vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Mūsų šalis mėgino įsivesti eurą nuo 2007 m., tačiau dėl reikalavimų neatitikusio infliacijos kriterijaus (nors jis ir labai nedaug viršijo normą) to atlikti nepavyko - Europos Komisijos sprendimas buvo griežtas.
Premjero patarėjo teigimu, tai dar kartą liudija itin aukštus euro zonos kokybės standartus, o mūsų šaliai buvo karti pamoka - jeigu euras būtų įvestas tuo metu, šiandien Lietuva patirtų žymiai mažesnį ekonominės krizės poveikį.
Dabar esant ekonomikos nuosmukiui, infliacija nebekelia tokios grėsmės - pagrindinis iššūkis yra suvaldyti augantį biudžeto deficitą, užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą ir skolinimąsi verslo projektams ir namų ūkių poreikiams palankiomis sąlygomis.
M. Majauskas tikina, kad Vyriausybė imasi visų priemonių, kad tą atliktų mažindama biudžeto išlaidas ir didindama pajamas. Siekdama skatinti verslą, Lietuva sparčiau naudoja ES paramą, tam pasitelkdama ir tarptautines finansų institucijas, visų pirma, Europos investicijų banką. Šalies finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti padidinta su valstybės garantija apdraustų indėlių suma, parengtas Finansinio tvarumo įstatymo projektas.
„Šiuos Vyriausybės veiksmus ir artimiausių numatomų priemonių kryptis pastaraisiais mėnesiais palankiai įvertino ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas“, - sakė M. Majauskas.
Anot jo, euro įvedimas sudarytų itin reikalingą pagrindą stabiliai ekonomikos raidai - lankstesnė ir greičiau prisitaikanti ekonomika, atsakinga fiskalinė politika, lengvesnės kreditavimo sąlygos, finansų stabilumą užtikrinantys instrumentai, ekonominis skydas nuo išorinių veiksnių ir sumažinta šalies rizika. Euro įvedimas nėra savitikslis - tai yra atsakingos ekonominės politikos dalis ir valstybės brandos bei suverenumo požymis - savarankiškas ir valingas sprendimas.
M. Majauskas teigia, jog tikroji narystė Europos Sąjungoje prasideda nuo euro. Kol Lietuva nėra įsivedusi vieningos Europos Sąjungos valiutos, ji nedalyvauja Europos Sąjungos pinigų politikoje - Eurogrupės, Europos centrinio banko veikloje palaikant kainų stabilumą, valdant Eurogrupės valstybių narių užsienio valiutos atsargas ar reguliuojant pinigų pasiūlą. Euro įvedimas ir narystė euro grupėje yra paskutinis ekonominės integracijos etapas, kuriame de facto vienašališkai dalyvaujame jau nuo pat narystės datos išlaikydami fiksuotą lito - euro kursą ir nuo 2005 metų būdami antrojo valiutų kurso mechanizmo nariais.
Kitas svarbus veiksnys, kodėl Lietuvai būtina kuo greičiau įsivesti eurą - mažesnės paskolų šia valiuta palūkanos. Paskolos eurais siekia netoli 2 proc., kuomet tokios pat paskolos litais sudaro daugiau kaip 10 proc. metinių palūkanų.
Be to, anot M. Majausko, įsivedus eurą Lietuvos bankai ir Lietuvos centrinis bankas galėtų lengvai pasiskolinti eurais, juos, pavyzdžiui, iškeisdami į valstybės vertybinius popierius. Europos centrinio banko palūkanos šiuo metu yra rekordiškai mažos ir siekia tik apie 1 procentą. Tokios paskolos atidarytų naujas kreditavimo linijas bankams išduodant daug pigesnes paskolas Lietuvos verslui ir gyventojams. Pagyvėtų skolinimasis, investicijos, o kartu ir užimtumas, darbo užmokestis - ekonomika atsigautų, įkvėptų mums taip šiandien trūkstamo deguonies.
Premjero patarėjas įsitikinęs, kad euro įvedimas sumažintų ir kainas. Be to, lietuviškos prekės taptų konkurencingesnės užsienio rinkose.
„Nė viena Vyriausybė nėra įsivedusi euro didindama kainas. Mažos kainos ir maža infliacija yra vienas iš pagrindinių narystės Eurogrupėje kriterijų, kitaip dar vadinamu kainų stabilumu. Dėl prastos ankstesnės Vyriausybės politikos nesuvaldytos kylančios kainos pakirto ir Lietuvos siekį įsijungti į euro erdvę 2007 metais.
Kainos yra neatsiejamos nuo konkurencijos. Kainas nustatant eurais, jos būtų geriau palyginamos, ir konkurencinga Lietuvos prekė lengviau rastų kelią kitų euro zonos narių rinkose. Vakarų standartas yra būtinas norint efektyviai dalyvauti Europos Sąjungos vidaus rinkoje“, - sakė M. Majauskas.
Jo teigimu, Lietuva įsivedusi eurą privalės daug atsakingiau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Už nepagrįstą išlaidavimą Eurogrupės narės yra griežtai baudžiamos, todėl bet kurios išlaidos turės būti gerai pasvertos, tikslingai investuotos, turės didesnę grąžą.
Anot M. Majausko, tikrosios paskatos investicijoms prasideda nuo narystės vieningos valiutos erdvėje. Euro erdvė šalia dolerio ar jenos yra stipriausia pasaulyje, tai būtų ir Lietuvos prekės ženklo dalis. Euras Lietuvoje būtų pati rimčiausia garantija investuotojui, jog jo investicija Lietuvoje yra saugi ir turinti minimalią riziką.
„Daugiau nei trijų milijonų gyventojų rinkos rizikos kaštus pasidalintų didesnė nei trijų šimtų milijonų gyventojų euro rinka. Investicijų pritraukimą padidintų ir mūsų geografinė padėtis - taptume vieni geriausiai Rytų rinkas pažįstanti ir arčiausiai jų esanti euro erdvės dalis“, - euro privalumus vardijo Vyriausybės vadovo padėjėjas.
Anot jo, Lietuva kaip maža ir atvira ekonomika yra ypač jautri išoriniams veiksniams ir spekuliacijoms. Tai šalis patyrė ir per Rusijos krizę, tai patiria ir šiandien. „Įsijungdami į vieningą euro erdvę įgytume ekonominį imunitetą nuo išorinių veiksnių, nukreiptų prieš Lietuvos finansų stabilumą“, - agentūrai ELTA sakė M. Majauskas.