Išnyra iš raganų debesies
Karštą saulėtą vasaros dieną įžengę į medžių ir augalų ūksmėje skendintį Kriaunų muziejų atsirandame tarsi kitame pasaulyje. Kartu su vėsa į veidą dvelkteli istorija: kraičių skrynios, verpalai, senoviniai kilimėliai, ūkio rakandai, besisūpuojantys šiaudiniai sodai.
Iš palubėje sukabintų žaislinių raganų debesies išnyra svarbiausioji – Kriaunų ragana. Taip vadinama žinoma Rokiškio krašto muziejininkė, būrėja, žolininkė Algimanta Raugienė.
Kriaunų muziejaus direktorė pluša ir savaitgalį – kartu su padėjėja Violeta Apuokiene rengia eksponuoti karikatūrų parodą „Nuo karaliaus Mindaugo – iki šių laikų“.
Tautos šventės išsigimė
Prisėdus prie puodelio arbatos, sutaisytos iš raudonųjų dobilų žiedų, beržo ir braškių lapų, kalba ima suktis apie šiuos ir anuos laikus, apie neseniai praūžusias Jonines ir kaip jos skiriasi nuo senųjų lietuviškų švenčių.
„Nuspaudė mygtuką, paleido trankią muziką, po dviejų valandų jau visi girti. O kur tos Rasos, kur vasarvidis?“ – emocingai svarsto kriaunietė.
Moters manymu, ir žmonių santykiai pasikeitę, nes nebėra bendrumo, nėra kas jungia.
„Išeidavo anksčiau į šienapjūtę visas kaimas, visi kartu, vyras prie vyro išsirikiuoja pjovėjai, užtraukia dainą – gražu žiūrėti. O dabar – kad ir pirmosios vagos šventė: atvažiuoja burzgiantis gargaras, suaria iškart 200 hektarų, kokia čia pirmoji vaga...“ – atsidūsta muziejininkė.
Magiška sąšauka – trys Emilijos
Apmąstymai apie tradicijų kaitą, apie laikmečio atspaudus tautos kultūroje suguls ilgai brandintoje A.Raugienės knygoje.
Kūrinys jau atsidūręs reiklios redaktorės rankose, belieka rasti pinigų jam išleisti.
„Korta jau mesta – liksiu nuoga basa, blusų suėsta, bet knygą išleisiu“, – sako Kriaunų ragana, kurios ekonominė krizė taip pat neaplenkė.
Ne tik Rokiškio krašte pagarsėjusios būrėjos knygoje bus ir istorijos, ir papročių, ir burtų, ir magiškų sutapimų. Vienas iš tokių, pasak A.Raugienės, susijęs su Emilijos vardu.
Devynioliktojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje iš Duseto dvaro pro Kriaunas į Veisenhofų valdas prajodavo garsioji grafaitė Emilija Pliaterytė, praminta lietuviškąja Žana d`Ark.
O šį pavasarį į muziejaus duris pasibeldė Kriaunų seniūnijos gyventoja Emilija Bertašienė. Ji atnešė vertingų eksponatų – močiutės Karolinos praėjusio amžiaus pradžioje suverptų kanapinių ir lininių siūlų, jos pačios rankomis nuaustų audeklų.
Tarp dovanų buvo ir ypatingas daiktas – tautinė vėliava. E.Bertašienė papasakojo, kad geltonos, žalios ir raudonos spalvos plonos vilnelės audeklus prieš šimtą metų nuaudusi močiutė. Daugybę metų jie buvo slėpti po senolės žieminio palto pamušalu.
Per daugybę metų išsaugotos lietuviui brangių spalvų skiautės 1991-aisiais virto tautine vėliava – ją pasiuvo E.Bertašienės motina, taip pat Emilija.
„Magijos pilna ir gyvenime, ne tik Kriaunų muziejuje“, – šypsosi Kriaunų ragana.
Mėgsta provokuoti
A.Raugienė, kurdama savo knygą, neapsiėjo be draugų pagalbos. Pamačiusi gero „prietelio“, Obelių seniūnijos kaimo bendruomenės „Pakriauna“ vado Sauliaus Stanišausko darytas nuotraukas ji suprato – tai puikios iliustracijos jos knygai.
Kriaunų ragana, prieš keletą metų muziejuje surengusi skandalingą erotinių nuotraukų parodą, ir savo knygoje neapsieis be provokacijų. Moters kūrinį puoš jos pačios aktas, darytas žinomo fotomenininko panevėžiečio Stanislovo Bagdonavičiaus.
Pavadinimas knygai jau irgi sugalvotas: „Į purpurinį dangų – su šluotražiu“.
„Purpurinis dangus – kruvinas dangus. Gyvenimas – tai tarsi kautynės“, – taip sumanymą komentuoja Kriaunų ragana, neslepianti, kad sunkmečiu ir ją apninka nerimas dėl ateities.
Bet pasinerti į liūdesį moteriai nėra kada – darbai veja darbus. Kai kalbėjomės su A.Raugiene, ji jau planavo kelionę sostinėn, į Tūkstantmečio dainų šventę. Kriaunietė kartu su garsiausiomis šalies būrėjomis ir žolininkėmis buvo pakviesta dalyvauti „Žolynų kalnelio“ programoje Sereikiškių parke.
„Bursiu iš gėlių“, – sako Kriaunų ragana ir atsisveikindama įteikia svaiginančio kvapo sirinio klemalio žiedą iš prie muziejaus puoselėjamo retų augalų darželio.