Burlaivį vedė dešimt kapitonų, plaukė dešimt įgulų. Dešimtyse uostų buriuotojai susitiko su vietos lietuviais, o kartą po rimto gedimo remontavo jachtą. Bet numatytu laiku Klaipėdoje giedojo „Tautišką giesmę“. Nes toks buvo planas.
A.Kubilius irgi turėjo planą. Premjeras gruodį pažadėjo, kad PVM iki 19 proc. bus padidintas tik laikinai, pensijos nebus mažinamos, nes tai garantuos apmokestintas raštas, nekilnojamojo turto mokesčio nebus.
Po 8 mėnesių A.Kubilius pats stebisi, kad biudžeto pajamos per tūkstantį jūrmylių nutolusios nuo valdžios lūkesčių, PVM didinamas iki 21 proc., pensijos bus mažinamos ir reikia įvesti nekilnojamojo turto mokestį.
Kas būtų, jei „Ambersail“ būtų organizavęs ne verslininkas R.Daubaras, o premjeras A.Kubilius, kaip kapitonai būtų plaukę ministrai A.Šemeta, R.Dagys, R.Vilkaitis? Kur dabar reikėtų ieškoti „Ambersail“?
Kad pasiektų tikslą, R.Daubaras ir kompanija kruopščiai braižė kelionės grafiką, pasitelkę šimtametę buriuotojų patirtį skaičiavo laiką ir pinigus. Ir pasiekė rezultatą. Lietuvai tai nekainavo nė cento.
A.Kubiliaus „odisėja“ atmetė pasaulio valstybių patirtį, apsiėjo be ekonometrinių skaičiavimų. Per vieną naktį aritmetiškai primetė, kiek daug jie surinks papildomai pinigų, kai padidins mokesčius.
Nesurinko. Vėl griebėsi aritmetikos. Ir vėl apsiriko. O valdininkija per tą laiką surijo 13 proc. biudžeto. Abejoti netenka – su kapitonu A.Kubiliumi „Tūkstantmečio odisėja“ būtų nuėjusi kaip kirvis į dugną.
Tad ar ne geriau vakar būtų buvę finansų ministre prisaikdinti ne A.Šemetos antrininkę I.Šimonytę, o kapitoną R.Daubarą ir kitus jachtos kapitonus?
Bent jau tiksliai žinotume, ką turėsime po 9 mėnesių.