Jei mums pasisektų, žiupsnelis Rusijos istorijos šio vizito metu gal pabudintų B.Obamą. Jis tikrai nėra radikalas, kamuojamas nostalgijos Sovietų Sąjungai nuo studijų laikų. Jis tam pernelyg jaunas ir protingas.
Tačiau JAV prezidentas tiki valstybe kur kas labiau nei kuris kitas iš pastarųjų dešimtmečių šalies vadovų. B.Obama mano, kad valstybė turi aktyviai kištis į ekonomikos veiklą ir gali sukurti geresnę ateitį. Ir atrodo, kad jis yra įsitikinęs, jog būtent jam lemta vesti valstybę į ateitį.
Šia prasme (ir kitomis) B.Obama primena Vladimirą Leniną, Sovietų Sąjungos įkūrėją.
CNBC vedėjas Jimas Crameris B.Obama palygino su V.Leninu jau vasarį. Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo daugiau panašumų radau.
Žinoma, B.Obama yra reformatorius, ne revoliucionierius. Ir jis tikrai nėra komunistas. Bet kaip ir V.Leninas, B.Obama yra nepaprastai savimi pasitikintis lyderis - intelektualiai pasikaustęs ir politinę taktiką išmanantis, elitinis moralizuotojas ir populistinis čempionas. Kaip ir V.Leninas, jis pasižymi teisuolio užsidegimu „pokyčiams“.
Pagalvojau apie V.Leniną, kai pamačiau B.Obamą, atsakantį į klausimus apie energetiką ir inovacijas praėjusį ketvirtadienį. Atstovėjęs aštuonias minutes priešais kameras, prezidentas pasisuko išeiti, kai vienas žurnalistas išpyškino klausimą: „Pone prezidente, ką galėtumėte pasakyti smulkiajam verslui dėl sveikatos ir ekonomikos?“.
Prezidentas turėjo tiesiog išeiti. Bet atrodė, tarsi jis negalėtų susilaikyti nemestelėjęs migloto ir tuo pačiu išdidaus atsakymo, kuris man pasirodė truputį gąsdinantis. Atsakymas buvo bauginantis, nes jis parodė, kad B.Obama (jau beveik pusę metų einantis prezidento pareigas) vis dar neturi žalio supratimo, su kokiais kasdieniais sunkumais susiduria Amerikos smulkieji verslininkai. Jie negali išmokėti algų, o prezidentas jiems siūlo pirkti energiją taupančias lemputes ir paragino susisiekti su „švarios energijos“ vykdančiaisiais direktoriais.
Ir dar tai nuskambėjo gąsdinančiai, nes pademonstravo vis dar nepajudinamą prezidento tikėjimą valstybės viršenybe prieš individą ir ateities - prieš praeitį. Atsakydamas į klausimą jis pabrėžė, kad mes turime pakeisti sveikatos apsaugos sistemą. Mes turime pakeisti energijos vartojimo įpročius. Mes turime pakeisti tai, kaip mes „rengiame mūsų jaunus žmones“. „Mes nesame tauta, kuri bijo ateities ar gręžiojasi atgal. Mes visada priimame iššūkius judėdami į priekį“, - kalbėjo B.Obama.
Politinės klišės? Žinoma.
Bet panašu, kad prezidentas įtikėjęs į šias politines klišes. O kai kurios iš minėtų pastabų galėjo būti tiesiog paimtos iš V.Lenino kalbų apie 1918 metus - tas pats stačiokiškas tonas ir tas pats status quo išlaikyti siekiančių oponentų pašiepimas. Net kai B.Obama kviečia judėti „pirmyn“. „Pirmyn!“ buvo vienas iš mėgstamiausių sovietų šūkių.
Gera žinia tiems, kuriuos B.Obama šiek tiek išgąsdino, yra ta, kad net V.Leninas pasuko kursą, kai pripažino radikalios kairiosios ekonominės politikos nesėkmę. 1921 m. pradžioje, kai ekonomikos nacionalizacija atnešė bankrotus ir badą, bolševikai atkūrė kvazikapitalistinę ekonomiką, pavadinta “Naująja ekonomikos politika” (nepas). Ironiška, kad nepas turėjo padėti smulkiajam verslui - tiems patiems žmonėms, kurių taip gyvybiškai dabar reikia B.Obamos ekonomikai.
V.Leninas nepą pavadino „vienu žingsniu atgal, kad būtų žengti du žingsniai į priekį“. Kol bus Maskvoje, prezidentas B.Obama gali ko nors paklausti Kremliuje, ką V.Leninas turėjo galvoje.