Bene daugiausia abejonių auditoriams sukėlė Naujųjų metų šventimo
Kultūros sostinės atidarymo renginiai.
Už Katedros aikštėje surengtų garsų ir šviesų šventę viešoji
įstaiga VEKS sumokėjo apie 2 mln. litų: pusę milijono teko Lietuvos
organizatoriams, 1,4 mln. litų - prodiuseriui iš Vokietijos.
VK ataskaitoje teigiama, kad projekto rengėjai iš pradžių
tvirtino, jog renginys kainuos 745,5 tūkst. litų, bet po gero pusmečio
kaina pakilo iki 1,4 mln. litų, o galiausiai - beveik iki 2 mln. litų.
„VšĮ „Vilnius - Europos sostinė 2009“, pasirinkdama vieną
atidarymo renginių, įgyvendinamų kartu su šviesų architektu Gertu
Hoffu, neorganizavo viešųjų pirkimų, o rėmėsi įstaigos ekspertų
nuomone“, - atkreipė dėmesį kontrolieriai.
Nagrinėdami valstybės lėšų panaudojimą, auditoriai tvirtino tegavę
darbų sąmatą. Kadangi Kultūros ministerija auditoriams nepateikė jokių
apskaitos dokumentų 1,4 mln. litų išlaidoms pagrįsti, VK kreipėsi į
viešąją įstaigą „Effectus Eventus“, drauge su vokiečiais įgyvendinusią
naujametį projektą.
„Dėl vokiečių vykdytos projekto dalies negavome jokių išlaidas
patvirtinančių dokumentų, išskyrus keturis mokėjimo pavedimus iš
sąskaitos toms sumos išrašyti“, - trečiadienį per Audito komiteto
posėdį Seime sakė VK 5-ojo audito departamento direktorė Daiva
Bakutienė.
Anot jos, nežinoma, kiek renginiui buvo pateikta fejerverkų ir
pirotechnikos medžiagų, kokia nuomota šviesų technika, kiek ir kokių
darbininkų samdyta darbams atlikti. Darbų atlikimo aktai nesurašyti.
„Įvertinę projekto įvykdymo ataskaitą, nustatėme, kad už tuos
pačius darbus buvo mokama Lietuvos ir Vokietijos darbininkams, mokėta
už sutartyje nenumatytus darbus arba didesnės sumos, nei numatyta
sutartyje“, - teigiama VK ataskaitoje.
Apskaitos tvarkymo įstatymų ir taisyklių pažeidimų rasta ir
kituose VEKS projektuose.
Pavyzdžiui, VEKS už dešimt viena nuo kitos nesiskiriančių viešųjų
ryšių kampanijų užsienyje atskirai sumokėjo apie 75 tūkst. litų.
Už 400 tūkst. litų išleista informacinių leidinių, kurie pateikė
nebeaktualią informaciją. Abejonių kelia ir internetinių svetainių
kūrimo finansavimas.
Kai kuriems projektams išleisti pinigai nėra pagrįsti dokumentais,
todėl VK tvirtina negalinti pasakyti, ar jie panaudoti pagal
įstatymus. Štai iš projekto „Terno Vilna“ vykdytojų VEKS nepareikalavo
išlaidas pagrindžiančių dokumentų, priėmė dokumentus, neatitinkančius
teisės aktų reikalavimų, neįsitikino, kad dalis lėšų sumokėta
teisėtai.
VK pažeidimų rado ir kitose Kultūros ministerijai pavaldžiose
įstaigose, ypač Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, Kauno
dramos teatre ir Rusų dramos teatre.
Kontrolieriai negalėjo įsitikinti 26 mln. litų, išleistų minėtose
įstaigose, pagrįstumu.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė Seimo Audito
komiteto narių dėmesį, kad nemaža dalis projektus vykdę ar juos turėję
kontroliuoti pareigūnai ten nebedirba, todėl sunku iš jų reikalauti
atsakomybės.
Kultūros ministerijai jau nebevadovauja liberalcentristas Jonas
Jučas, iš VEKS direktorės pareigų pasitraukė Elona Bajorinienė.
„Įpareigojome kultūros ministrą, kad būtų patraukti atsakomybėn
dar ministerijoje dirbantys asmenys, kurie leido, kad pinigai labai
greitai iš ministerijos sąskaitos pereitų į viešąsias įstaigas ir
nieko nepadarė, kad būtų pateikti faktines išlaidas patvirtinantys
dokumentai“, - sakė R.Budbergytė.
Pasak auditorės D.Bakutienės, jų ataskaitoje galėjo būti gerokai
didesnės nepagrįstų išlaidų sumos, mat tik pradėjus auditą ministerija
ir jai pavaldžios įstaigos ėmėsi žygių rinkti reikalingus finansinius
dokumentus.
Pernai Kultūros ministerija ir 36 jai pavaldžios įstaigos vykdė 7
programas, kurioms išleido 284 mln. litų.