Mokykloje vairuotoju dirbantis V.Činčiukas yra deklaravęs 90 ha žemės, nuosavos turi 41 ha, o kitą nuomoja iš valstybės ir privačių asmenų. Nenašiose žemėse neapsimoka auginti grūdinių kultūrų, bulvių, todėl visus plotus skyrė ganykloms bei pievoms.
Todėl prieš dvejus metus V.Činčiukas su šeima nusprendė auginti šaltalankius. Šiandien žmogus nusivylusiu balsu kalba apie didžiausią savo rūpestį – šaltalankių plantaciją: „Nepasiteisino mano lūkesčiai. Visai ne to tikėjausi su šeima sodindamas 8 ha šaltalankių plantaciją. Komercinis šaltalankių uogų derlius, pasodinus sodinukus, užauga tik penktaisiais metais, o valdininkai, kurie rūpinasi išmokomis ekologiniams ūkiams, iš manęs reikalauja, kad derlių parduoti privalau jau šį sezoną – antraisiais šaltalankių auginimo metais. Krūmai tik 20-30 cm aukščio, maži stiebeliai ir kelios šakelės, iš kur priskinsiu tų uogų? Bet toks yra įsakymas – jeigu neparduosi ekologiniame ūkyje užaugintos produkcijos, nepateiksi reikalingų dokumentų – tik pusę priklausančios paramos gausi.
Ir visus ateinančius trejus metus, kol dar augs krūmai ir kol negalėsiu realizuoti užauginto derliaus, gausiu tik pusę man priklausančių išmokų. Juk šaltalankiai – ne bulvės, ne grūdai, per metus krūmai neužauga ir nesubrandina derliaus, krūmo nepriversi anksčiau sunokinti uogų... Atvirai sakau – esu nusivylęs, kad ėmiausi smėlingoje žemėje auginti šaltalankius, geriau jau būčiau mišką pasodinęs, tai bent ateinančioms kartoms liktų mano sodinti medžiai. Dabar privalau penkerius metus auginti šaltalankius, tokie yra ekologinio ūkio reikalavimai. Po penkerių metų, jei bus galimybių, šaltalankių lauką su visais krūmais išnuomosiu, o jei ne – iškirsiu, nes neapsimoka toliau vargti, verčiau auginti tradicines kultūras, kurios tinka Lietuvos gamtai“.
Išvada labai paprasta ir aiški – sodindamas šaltalankius žmogus neįvertino būsimų išlaidų ir pajamų balanso. Šiandien ir kitiems nori patarti: savo žemėje nereikia eksperimentuoti, patikimiau ir geriau auginti tradicines kultūras.
Rodydamas visai nedidelius šaltalankių krūmelius V.Činčiukas pasakojo, kad pirmais metais už ekologinį ūkininkavimą jis gavo visą jam priklausančią išmoką – 1 700 Lt/ha. Vaikščiodamas po šaltalankių plantaciją jis skaičiavo, kiek išleido pinigų, kol pasodino sodinukus. Vienam hektarui reikia 670 sodinukų, bet pirko ir sodino 700, nes dalis neprigyja. Vieno sodinuko kaina – 1,65 Lt, sodinimo išlaidos – 35 ct.
Buhalterija paprasta: sodinukai vienam hektarui kainavo 1 400 Lt. Prie kiekvieno daigelio reikia kuolelio – pirko 700 kuolelių, už juos sumokėjo 100 Lt. Pasodintus šaltalankius, kad jie prigytų, būtina laistyti, į lauką vandens cisterną laistymui atgabendavo traktoriumi. Laistymo išlaidos vienam hektarui – 30 Lt. Kad žolė nenustelbtų sodinukų, reikia šienauti tarpueilius – per sezoną vieno hektaro priežiūrai išleido apie 50 Lt. Jei lietinga vasara, tarpueiliai šienaujami du kartus. Tik įkūręs ekologinį ūkį V.Činčiukas nusipirko nešiojamąją žoliapjovę už 3 tūkst. Lt. Tokia žoliapjovė reikalinga žolei aplink sodinukus nupjauti.
Ūkininkas atvirai pasakojo, kad sodindamas šaltalankius nežinojo, jog jau antraisiais metais nuo tų 30 cm aukščio sodinukų turės „skinti komercinį derlių“, privalės parduoti uogas ir pateikti valdininkams apie tai dokumentus.
„Iš inercijos sodindamas šaltalankių plantaciją neįvertinau savo pajamų ir išlaidų balanso, čia yra mano apmaudi klaida. Anksčiau ekologiškai ūkininkaujantiesiems buvo daug didesnės išmokos – 2 400 Lt/ha. Aš nebuvau gerai susipažinęs su ekologiniam ūkininkavimui keliamais reikalavimais. Pats esu kaltas, - nusivylęs savo ekologiniu ūkininkavimu tuos pačius žodžius vis kartojo laisvalaikio ūkininkas V.Činčiukas.
Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti šeima laiko 14 melžiamų karvių. Ūkininkas sakė, kad pernai supirkėjai už parduotą pieną mokėjo po 70 ct/l, o šiais metais moka tik po 40 ct/l, visai mažai gauna pajamų iš pieno. Kaip galėdamas, stengiasi uždirbti pinigų šeimai išlaikyti. Vaikus reikia į mokslus leisti – sūnus Vilius eis į dvyliktą klasę, duktė Greta – devintokė, jaunylė Marta – šeštokė.
Žmona dabar niekur nedirba. Tad dar ketverius metus jis privalės auginti šaltalankius, tokie yra ekologinio ūkio reikalavimai. Su nerimu lauks pirmojo komercinio šaltalankių derliaus. O paskui savo plantaciją išnuomos kam nors arba iškirs. Tikriausiai tame lauke pasodins mišką, kad paliktų prisiminimą ateinančioms kartoms.
Autorės nuotrauka