ESBO Parlamentinės Asamblėjos (PA) rezoliuciją, prie kurios
rengimo aktyviai prisidėjo ir Lietuva, šią savaitę jau pasmerkė ir
Rusijos parlamentarai.
„Mes laikome nepriimtinu faktą, kad ESBO PA rezoliucija yra
bandoma iškraipyti istoriją politiniams tikslams. Tai neprisideda prie
pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferos kūrimo tarp institucijos
valstybių narių“, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos
atstovas spaudai Andrejus Nastarenko.
Šis pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos
dviejų rūmų parlamento nariai pareiškime nurodė, kad ESBO PA
rezoliucija tiesiogiai įžeidžia milijonų sovietų karių, kurie paaukojo
savo gyvybę už Europos išlaisvinimą nuo fašistų jungo, atminimą.
Viena iš rezoliucijos autorių, Seimo narė konservatorė Vilija
Aleknaitė Abramikienė teigė apgailestaujanti dėl Rusijos parlamentarų
pareiškimo, nes rezoliucija neneigia eilinių Rusijos karių vaidmens,
ir svarstė, kad toks žingsnis gali atspindėti Rusijos nenorą
atsisakyti imperinės politikos.
„Labai nenorėčiau galvoti, kad tai yra neostalinizmas. Vis dar
turiu vilties, kad taip nėra, kad tai tik trumpalaikis ambicijų
proveržis“, - BNS antradienį sakė V.Aleknaitė Abramikienė, kuri yra
Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovė.
Vilniuje praėjusią savaitę posėdžiavusi ESBO Parlamentinė
Asamblėja (PA) priėmė Lietuvos ir Slovėnijos parlamentarų inicijuotą
rezoliuciją, kurioje pritariama Europos Parlamento iniciatyvai
rugpjūčio 23-iąją, kai prieš 70 metų buvo pasirašytas Ribbentropo-
Molotovo paktas, pavadinti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad XX amžiuje Europos šalys patyrė du
galingiausius totalitarinius režimus - nacistinį ir stalinistinį, kai
vykdytas žmonių genocidas, pažeidinėtos žmogaus teisės ir laisvės,
daryti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui.
Kartu su slovėnu Robertu Battelliu (Robertu Bateliu) rezoliuciją
inicijavusi V.Aleknaitė Abramikienė teigė apgailestaujanti dėl Rusijos
susirūpinimo, nes „niekas neneigia Rusijos eilinių karių ir jos
atskirų karinių vadovų vaidmens kovojant su fašizmu“.
„Kita vertus, Raudonosios armijos sugrįžimas Baltijos šalims
nebuvo vien tik išlaisvinimas nuo nacizmo, bet reiškė ir naują
pavergimą, žmonių kančias, persekiojimus, žudymus kankinimus ir
trėmimus. Mes manome, kad smerkdami totalitarinį režimą mes atskiriame
niekuo dėtą rusų karį, kuris kovojo su fašizmu, ir patį režimą, kuris
buvo nežmogiškas ir nusikalstamas“, - sakė Seimo narė.
Anot V.Aleknaitės Abramikienės, pati Rusija gali „pasilengvinti
istorijos kuprą“, atsiribodama nuo stalinistinio režimo.
„Noras žūtbūt neštis į XXI amžių tą istorinę kuprą mums yra
sunkiai suvokiamas. Visos Europos valstybės nori su Rusija vystyti
gerus santykius, ir visos valstybės suprastų totalitarinės praktikos
ir praeities išsižadėjimą. Žinoma, mums tai reikštų imperinės
politikos Baltijos regione išsižadėjimą. Galbūt nenoras išsižadėti
imperinės politikos ir yra pagrindinė priežastis“, - svarstė
parlamentarė.
V.Aleknaitė Abramikienė sakė, kad ESBO sesijoje prieštaraudama
rezoliucijai Rusijos delegacija izoliavo pati save, nes ją parėmė
netgi Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) valstybės.