Renginys susilaukė tokio susidomėjimo, kad visi norintys jame dalyvauti vos tilpo į salę, ne vienam dvi valandas teko ir stovėti. Nemažą dalį auditorijos sudarė šią savaitę Vilniuje posėdžiaujančio Pasaulio lietuvių bendruomenės XIII Seimo nariai, į renginį atskubėję tiesiai iš savo posėdžio.
Leidinio istoriją trumpai prisiminusi „Draugo“ fondo tarybos pirmininkė ir leidinio tarybos direktorė bei knygos sudarytoja Marija Remienė sakė, kad per tą šimtmetį dienraštis labai pasikeitė, jis atlaikė du pasaulinius karus ir Lietuvos okupacijos dešimtmečius, bet visada buvo ir liko lietuvybės šauklys. „Lietuvis, atvykęs į Ameriką, pakeitė padangę, bet ne dvasią“, - sakė ji.
Išsamų pranešimą apie dienraščio kūrimosi pradžią, buvusius jo redaktorius, apie lietuviškos spaudos padėtį JAV skaitė istorikas profesorius Juozas Skirius. Jis priminė, kad šiemet sukanka 130 metų nuo pirmojo lietuvių laikraščio „Gazieta Lietuviška“ pasirodymo Jungtinėse Amerikos Valstijose. XX amžiaus pradžioje JAV buvo leidžiami net 27 lietuviški laikraščiai, tačiau nė vienas neturi tokios istorijos, kaip „Draugas“. Pirmasis pastarojo numeris pasirodė Pensilvanijos valstijoje, kur daug atvykusių lietuvių dirbo anglies kasyklose 1909 metų liepos 12-ąją. Iš pradžių tai buvo savaitraštis, o 1916-aisiais tapo dienraščiu.
A.Skirius prisiminė buvusius dienraščio redaktorius, iš kurių ilgiausiai (1927-1968 metais ) dirbo Leonardas Šimutis. 1951-aisiais „Draugas“ įsteigė premijas lietuviškų romanų autoriams, jau daugelį metų leidžiamas jo šeštadieninis literatūros ir meno priedas, kurį daug metų redagavo poetas Kazys Bradūnas, o dabar redaguoja rašytoja Renata Šerelytė. Pranešėjo teigimu, „Drauge“ bendradarbiavo 75 proc. išeivijos poetų ir rašytojų.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sveikinimus perdavęs kunigas Ričardas Doveika dėkojo „Draugui“ už tai, kad jo puslapiuose buvo spausdinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. „Draugas yra ženklas, nešantis žinią. Jis jau tarsi tapęs asmeniu, kuris turi savo veidą“, - teigė kunigas.
Į renginį iš Žemaitijos atskubėjęs ir gerokai pavėlavęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus taip pat pasidalijo savo prisiminimais.
„1950-ųjų pavasarį pirmą kartą apsilankiau „Draugo“ redakcijoje, kuri buvo įsikūrusi sename, apgriuvusiame name, kur tarp popierių susiradau L.Šimutį. Tame kabinete buvo tik kėdė, stalas ir daugybė įvairių popierių. Leidinio veikla visada domėjausi, nuo pat pradžių mane imponavo įdomi jo lietuvių kalba, išlaikiusi mūsų tėvų kalbos ypatybes. „Draugas“ visada buvo šauklys, nenukrypęs nuo lietuvybės kelio“, - sakė prezidentas.
JAV lietuvių bendruomenės narys inžinierius Algimantas Gečys pabrėžė, kad naujoji daugiau kaip 500 puslapių knyga apie „Draugą“, redaguota Audronės Viktorijos Škiudaitės, pirmiausia pristatoma Lietuvoje, o Čikagoje ji bus pristatyta tik ateinantį rudenį. Jis sakė, kad „Draugą“ skaitė ir skaito jau keturių kartų skaitytojai. „Leidinį ne kartą planuota leisti dviem – lietuvių ir anglų kalbomis. Gal finansiškai tai būtų buvę naudinga, bet lietuvybei tikrai būtų atsiliepę neigiamai. Dvikalbis „Draugas“ nebūtų sulaukęs šimtmečio“, - sakė jis.
Šimtametį „Draugą“ sveikino pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė, kuri dėkojo ir Draugo“ skaitytojams už ištikimybę, o M.Remienei – už ilgametį pasiaukontį darbą organizuojant dienraščio leidimą. Jubiliejiniame vakare skambėjo Kazio Bradūno eilės, kurias skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė, taip pat autentiškos lietuviškos dainos, atliekamos folkloro ansamblio „Ūla“.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys padėkos raštais apdovanojo M.Remienę ir minėjime dalyvavusią žinomą dailininkę, mecenatę Magdaleną Birutę Stankūnienę, kurių rūpesčiu muziejaus fondus papildė daug vertingų išeivijos dailininkų kūrinių.