Lietuvos parlamento prašoma išsaugoti pilietybę tiems lietuviams,
kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimę, šių asmenų vaikams, anūkams ir
proanūkiams.
Anot rezoliucijos, prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo
grupės siūlytas Pilietybės įstatymo projektas nėra priimtinas, „nes
daug lietuvių, kurie emigravo iš Lietuvos okupacijos laikais ir po
1990 metų kovo 11 dienos, ir dėl įvairių priežasčių priėmė kitos
valstybės pilietybę, prarastų Lietuvos Respublikos pilietybę“.
Šiuo metu Seime svarstoma naujoji Pilietybės įstatymo redakcija
dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki
Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų
pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti
suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo
numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos
valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas
tik referendumu.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų
turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi -
pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos
šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę
užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų
ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį
Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos
pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam
šalies įstatymui.
Lietuvių bendruomenės yra įsikūrusios mažiausiai 41 valstybėje.
Seimas yra vyriausiasis PLB organas, kuris rūpinasi užsienyje
gyvenančių tautiečių problemomis, ieško priemonių lietuvybei
išlaikyti, derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą.