Labai gražūs, kartais net utopiniai bandymai pritaikyti kokias nors kontracepcijos priemones sparčiai besidauginančiai valdininkijai – bevaisiai.
Vyriausybė nustato biurokratų limitus savivaldybėse.
Šios ploja rankomis. Mat ribos tokios, kad kai kur teks pasodinti dar keliasdešimt papildomų valdininkų.
Naikiname etatus Ūkio ministerijoje? Valio! Be darbo niekas neliks – valdininkų laukia Energetikos ministerija. Jai verkiant reikia plėstis, neva šioje srityje darbo – aibės. Tarsi kitur būtų visiška tvarka ir ramybė.
Be to, persikelti į kitą ministeriją labai palanku. Ji mažesnė, tad gal vienur paprastu specialistu besivadinęs žmogus taps vyriausiuoju, o gal net kokio skyriaus vadovu. Pareigybinis algos koeficientas augs kaip ant mielių.
Sakote, kad verslas skundžiasi per didele biurokratija? Prašom, įsteigsime jums ombudsmeno tarnybą, kuriai reikės dar poros dešimčių etatų. Biurokratai tikrins, ar teisingai darbuojasi jų kolegos. Spėkite, ar varnas varnui kerta akį?
Ir spjauti į tai, kad tą patį darbą gali atlikti Seimo kontrolieriai ar begalės kitų tarnybų. Juk taip gražiai skamba žodis „ombudsmenas“.
Net premjeras A.Kubilius, iki spalio žadėjęs valdininkų armiją sumažinti keturiais tūkstančiais, pripažino, kad ne viskas vyksta, kaip buvo planuota.
Neva biurokratija turi gebėjimų priešintis.
Iš tiesų – turi. Tai visuotinai žinoma jau nuo tų laikų, kai pasaulyje ėmė kurtis valstybės.
Tik ar negalėtų Vyriausybės vadovas vienąkart paklausti savęs paties, kaip klausė vienas seno animacinio filmo herojus: kas čia vadas – aš ar pelės?