Advokato ūkis — pirtis ant marių kranto

Žinomas sostinės advokatas, šių titulų savininkas Vytautas Zabiela įstatymą apšoko: leidimus statyboms draustinyje jis gavo viena diena anksčiau, nei įsigaliojo Saugomų teritorijų įstatymas.

„Plaukiant Antalieptės mariomis elektrinės link, ten, kur yra poilsiavietė, keliukas eina į kalvą, bet jis užtvertas ir spyna kabo. Dešinėje, pašlaitėje statomi kapitaliniai statiniai.

Gal Gražutės regioniniame parke galima statyti tokius statinius? Juk statoma gudraus žmogaus. Gal jam nereikia leidimų? Gal teisingumo žmonėms viskas galima?“

Baibių kaimo (Zarasų r.) gyventojų skundas su tokiais retoriniais klausimais šiomis dienomis pasiekė Aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

„Ekstra“ išsiaiškino, kad skunde neįvardytas „teisingumo žmogus“ — žinomas sostinės advokatas, advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ seniūnas Vytautas Zabiela.

Laiško autoriai gana tiksliai nurodė kelią į advokato V.Zabielos statybvietę. Nuo Baibių pasukę Antalieptės link, Verslavos kaime netrukome atsimušti į geležinę užtvarą su spyna. Čia pat po audros plakėsi marių bangos, čia pat stovėjo Gražutės regioninio parko stendas, kuris skelbė, kad čia — dar ir Šilėnų kraštovaizdžio draustinis.

Kraštovaizdžio draustinyje — geležinis užtvaras su spyna. Vienoje ir kitoje jo pusėje dar primėtyta cementinių stulpų — kad niekas nesumanytų pro šonus prasibrauti.

Į kalniuką pakilome pėsčiomis. Tik užkopus, šlaitas smunka į marias. Kalno apačioje bolavo malksnų stogas. Jis dengė storų rąstų sienas.

Vietoj langų plaikstėsi vėjo išdraskyti juodo ruberoido lakštai. Statinys dar nebaigtas, bet galima spėti: tai — būsima pirtis.

Arčiau marių, jau visai prie vandens, švietė dar vienas statinys. Suręstas iš tokio pat storio rąstų ir jau su durimis. Tokiomis, kokios paprastai būna garažuose. Iš to buvo galima spręsti, kad tai greičiausiai patalpa valčiai ar kokiai kitai vandens technikai.

Pastatų link šlaitu žemyn vedė mediniai laiptai ir akmenimis grįsti takai. Akmenų takas į pastatus, akmenų takas į marias, prie tilto į jas. Akmenų takas — net į tualetą. Akmenų kiemas, tarsi būsimo dvaro. O gal tie akmenys todėl, kad statybų išjudintas šlaitas su visais statiniais nenugarmėtų į marias?

Kokį dvarą draustinio šlaite stato nusipelnęs sostinės advokatas? Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, jeigu naujos statybos nenumatytos saugomos teritorijos tvarkymo plane, leidžiama atkurti tik buvusias sodybas ant išlikusių pamatų. Gal čia buvo V.Zabielos tėviškė?

„Taip, tai — mano tėviškė“, — patvirtino advokatas V.Zabiela.

V.Zabiela iš tiesų yra kilęs iš Zarasų rajono. Tačiau jo tėviškė — ne Verslavos kaime prie Antalieptės marių, o priešingame Antalieptės seniūnijos kampe — Naršėnų kaime. Čia V.Zabiela ir atsiėmė savo tėvų žemes, jas pasidalijo su šįmet jau anapilin išėjusiu broliu Viliumi.

Atsiėmė ne tik žemes, bet ir Juodežerį — nedidelį, pelkėjantį, tačiau lynų ir karpių pilną ežerėlį. Taip pat supirko buvusio kolūkio grūdų sandėlį, lentpjūvę, garažus, fermas — viską, ką tik buvo įmanoma Naršėnų kaime pirkti. Tiesa, šiuose pastatuose šiandien — nei grūdų, nei gyvulių. Jie stovi tušti. Judėjimas vyksta tik Zabielų tėviškėje. Kai joje ėmė kilti bokštas, kaimiečiai ne juokais pamanė, kad jų kraštietis turtingas sostinės advokatas sumanė statyti bažnyčią. Iš tiesų tai tik apžvalgos aikštelė. Aukštai virš medžių iššokusi, ji panašesnė į didelį inkilą, bado akis, tačiau niekas dėl to advokatui pretenzijų per daug nereiškia — Naršėnų apylinkės nors ir gražios, tačiau — ne draustinis. Į Gražutės regioninį parką jos neįeina.

„O Gražutėje, prie Antalieptės marių, jūsų tėviškė?“ — perklausėme advokato.

„Ten — mano tėviškės žemė“, — pasitaisė advokatas.

Pasak jo, dalį tėviškės žemės — apie 19 ha jis susigrąžino natūra Naršėnų kaime, kitą jos dalį — apie 6 ha persikėlė į Versla vos kaimą prie Antalieptės marių.

1930 metais gimęs advokatas V.Zabiela tebedirba advokatu sostinėje esančioje advokatų kontoroje „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“.

Zabiela dar yra Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės ir etikos komiteto pirmininkas.

2003—2004 metais V.Zabiela buvo Seimo narys. Jis ir iki šiol aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime. 2007 metų birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, prezidento Valdo Adamkaus dekretu V.Zabiela buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Nusipelnęs sostinės advokatas V.Zabiela dar yra ir ūkininkas. Naršėnų kaime jis kasmet deklaruoja 19 ha žemės ir gauna maždaug po 500 litų už 1 ha kaimiečiams skirtos ES paramos.

Prie Antalieptės marių esančios žemės V.Zabiela nedeklaravo ir už ją ES paramos neprašė. Tačiau tapo ūkininku, todėl gavo leidimus čia statyti ūkininko sodybą.

Pagal projektą, be jau esamos pirties ir valtinės, dar turėtų iškilti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, klėtis, dirbtuvė, daržinė ir netgi plausto švartavimosi vieta.

„Visą gyvenimą advokatu juk nedirbsiu“, — kitąmet aštuoniasdešimtmetį švęsiantis V.Zabiela visai rimtai ketina čia imtis ūkininkavimo. Paklaustas, kodėl ūkininkavimo jis nesiima savo tėviškėje, Naršėnų kaime, kur nėra saugomos teritorijos apribojimų ir turi visus reikiamus pastatus, V.Zabiela atsakė, kad jis dar turi vaikų, kurie galbūt taip pat norės ūkininkauti.

V.Zabielos duktė Jūratė Zabielaitė, sūnus Darius Zabiela — taip pat kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatai.

Tačiau atrodo, kad šie garsių advokatų ūkininkavimo ant Antalieptės marių kranto planai gali žlugti.

„Gražutės regioniniame parke veikia Saugomų teritorijų, o ne Ūkininko ūkio įstatymas“, — gavusi Baibių kaimo gyventojų skundą griežtai tarė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Pasak jos, V.Zabiela pažeidė net du dabar galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo straipsnius. Pirma, naujos statybos galimos tik tose vietose, kurios yra numatytos saugomos teritorijos tvarkymo plane. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano dar nėra. Vadinasi, šioje teritorijoje galima tik atkurti buvusias sodybas. Antra, ūkininko sodyba pradedama statyti ne nuo pirties, o nuo gyvenamojo namo. „Koks gali būti ūkininkavimas pirtyje?“ — neslėpė pasipiktinimo R.Baškytė.

Tačiau advokatas V.Zabiela nemano pažeidęs Saugomų teritorijų įstatymą. „Leidimus statybai gavau, kai šio įstatymo redakcijos dar nebuvo“, — sakė jis.

V.Zabielos projektas su visomis reikiamomis institucijomis buvo suderintas ir leidimas statyboms išduotas per vieną dieną — 2001 metų gruodžio 27-ąją. Tų metų gruodžio 28 dieną „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta Saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija.

Seime įstatymo pataisos buvo priimtos daug anksčiau — gruodžio 4 dieną, tačiau įstatymas įsigalioja nuo tos dienos, kai jis paskelbiamas „Valstybės žiniose“.

Ar nusipelnęs advokatas, advokatų veteranas, Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narys skubėdamas apšokti šį įstatymą nežinojo, kad jis yra priimtas?

„Ir senasis Saugomų teritorijų įstatymas draustiniuose draudė statyti individualius vasarnamius“, — R.Baškytė neketina nusileisti. Ji svarsto galimybę kreiptis į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas.

„Už ką jums suteiktas valstybinis apdovanojimas?“ Šis klausimas nusipelniusį advokatą sutrikdė. „O kam čia minėti...“ — kažką norėjo pasakyti valstybinių nuopelnų turintis teisininkas, bet ūmai nutilo.