Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie pertvarką ir naujus administravimo pasikeitimus žemės tvarkymo srityje, „Ūkininko patarėjas” surengė debatus apie Valstybės žemės fondo (VŽF) tikslus ir uždavinius.
Debatuose dalyvavo žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
„Ūkininko patarėjas”: „Šiandien trūksta lėšų žemės grąžinimo darbams, iš pareigų atleista nemažai žemėtvarkos specialistų, tai sukėlė sumaištį ne tik tarp matininkų, bet ir žemės laukiančių piliečių. Vyriausybės lygiu prakalbus apie pertvarką žemės tvarkymo srityje norėtųsi išgirsti, koks bus svarbiausias Valstybės žemės fondo uždavinys ir jo funkcijos?”
E.Raugalas: „Komisija, kurią paminėjote, daugiau skirstė funkcijas tarp institucijų, o VŽF įrašytas į Vyriausybės programą ir jis nėra ginčijamas. Vienas svarbiausių fondo uždavinių – inventorizuoti ir surinkti duomenis apie apleistos žemės plotus (ar ji būtų valstybės, ar privati nuosavybė), peržiūrėti žemės tvarkymo sistemą dėl apskričių viršininkų administracijų naikinimo ir keisti kai kuriuos teisės aktus.
Matydami apleistus Lietuvos laukus turime suprasti, kad žemės tvarkymo valdyme darome klaidų ir jas būtina šalinti. Iki šiol už žemės tvarkymo darbus buvo atsakingos apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės, deja, šios įstaigos minėtų problemų deramai nesprendė. Per pastaruosius metus šalyje susidarė nemaži apleistos žemės plotai. Kuriamo naujo fondo principai turėtų būti panašūs į Turto fondo principus.”
A.Vrubliauskas.: „Ne visai įtikinamai skamba būsimojo fondo paskirtis. Jeigu viena svarbiausių kuriamos naujos institucijos funkcijų – apleistų žemių apskaita, tai kelia tam tikrą nuostabą, juk yra už tai atsakingos institucijos, daugybė darbuotojų, veikia norminiai dokumentai ir įstatymai.
Jeigu tos institucijos nieko nedarė, abejoju, ar kas nors keisis įkūrus fondą, nes vėl bus būrys biurokratų, juos reikės išlaikyti. Beje, privati žemė – privačių žmonių reikalas, jeigu į tai kišis valstybė, susidursime su naujomis problemomis ir išlaidomis. Nejau fondas pristatomas kaip „šventa karvė” vien todėl, kad tai numatyta Vyriausybės programoje?”
„Ūkininko patarėjas”: „Viceministras teigia, kad VĮ Valstybės žemės fondas būtinas, dėl to, matyt, teks pertvarkyti kai kurias institucijas?”
A.Vrubliauskas.: „Įdomu, kur sėdės naujai kuriamo fondo atstovai? Dabar žmonės su reikalais važiuodavo į apskritį, ar įsteigus fondą jiems teks vykti į Vilnių? Reikia žiūrėti, kad būtų dirbama protingai ir su mažais resursais, juo labiau kad žemės reikalai anksčiau buvo tvarkomi savivaldybėse.”
E.Raugalas: „Artimiausiu metu numatoma tobulinti įstatyminę bazę ir pertvarkyti ją vykdančias institucijas. Fondo steigėjo funkcijas vykdys Žemės ūkio ministerija. Fondas bus kuriamas Valstybinio žemėtvarkos instituto (VŽI) pagrindu. Taip būtų išvengta didelių išlaidų, nes būtų naudojamasi VŽI turima materialine ir technine baze.
Institutas turi padalinius didžiuosiuose šalies miestuose, juose dirba kvalifikuoti specialistai. Taigi dabartinės VŽI funkcijos (iš pradžių tos, kurios susijusios su žemės reforma) palaipsniui transformuosis į fondui priskirtas funkcijas. Kuriamas naujas fondas perims ir dalį šiuo metu apskrities viršininkų administracijų vykdomų funkcijų. Jos pamažu bus keičiamos, orientuojantis į apleistų žemių nustatymą, racionalių žemėnaudų kūrimą per žemės konsolidacijos, kaimo teritorijų planavimo projektus, užtikrinant efektyvų šalies žemės išteklių valdymą.”
„Ūkininko patarėjas”: „Ar tai būtų galima sieti su užsienio ekspertų rekomendacijomis?”
E.Raugalas: „Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO), kitų šalių ekspertų nuomonė dėl Žemės fondo panaši – Vakarų Europos šalių žemės bankininkystės ir fondo schemos, kurios įkurtos prie valstybės institucijų ir tvarko valstybės žemės pirkimą bei pardavimą, pasitvirtino kaip labai sėkmingas instrumentas. Žemės bankai (fondai) veikia kaip katalizatorius žemės rinkoje, jie naudojami tvarkant ir formuojant racionalius žemės sklypus ūkininkams žemės konsolidacijos projektų metu, sprendžia apleistų žemių tvarkymo problemas, padeda įgyvendinti kitus gamtos bei aplinkos apsaugos bei infrastruktūros projektus, kuriems reikia žemės. Valstybinės žemės privatizavimas turi būti siejamas su aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimu, todėl ši teisė negali būti suteikta savivaldybėms.
Jeigu atiduotume savivaldybėms valstybės žemę, išeitų štai kaip. Antai Trakų rajone buvo suprojektuota nauja gyvenvietė prie Totorių ežero. Vyriausybės atstovas dabar protestuoja, stebimasi - kaip galėjo savivaldybė taip pasielgti? O juk savivaldy-bė - savo teritorijos šeimininkė, ji priėmė kolektyvinį sprendimą, nes jos tikslas – vystyti infrastruktūrą. Vyriausybės interesas – rūpintis Lietuvos žeme, tad savivaldybės ir valstybės interesai ne visuomet sutampa. Žemė yra valstybės, todėl ir valdyti ją turi valstybė: parduoti ar išnuomoti ilgam laikui. Buvo atvejų, kad savivaldybėms leista išnuomoti žemę 99 metams, ji susirenka pinigus, bet negali taip būti, kad savivaldybė viską spręstų.”
A.Vrubliauskas: „Visi tie dalykai, kuriuos paminėjote, negalėjo vykti be apskrities viršininko administracijos žinios. Taip, savivaldybės taryba inicijuoja detaliojo plano rengimą ir tvirtinimą, betgi tai derinama su apskrities viršininko administracija, kitomis institucijomis. Žemė ir dabar buvo valstybės rankose, jeigu ir buvo neigiamų pavyzdžių, tai apskrities viršininko administracijos problemos, valstybė turėjo galimybę ir kišosi į tuos procesus. Apskrityse problemų pridaryta, tad nereikėtų visų bėdų suversti savivaldybėms. Manote, kad įvedus naują tvarką bus geriau, įkurtame naujame fonde dirbs kitokie darbuotojai?”
„Ūkininko patarėjas”: „Šiandien mūsų šalies žemės tvarkymo dalykuose pastebime nemažai negerovių, tačiau kad senos klaidos nesikartotų, paaiškinkite, kaip pagal naują tvarką bus vykdoma kontrolė, juk žemė - valstybės?”
E.Raugalas: „Labai paprastai. Fondas turės žemę savo apskaitoje. Jeigu savivaldybė numatys, kad visuomenės reikmėms reikalinga žemė (statybai, keliui ar kitiems poreikiams), ji kreipsis į Vyriausybę, kad skirtų tą žemę panaudai, o jeigu kuri savivaldybė turi daug pinigų, galės netgi nusipirkti tą žemę. Vyriausybė priims sprendimą, o fondo darbuotojai suformuos žemės sklypą ir atliks tai, ko reikia. Noriu pasakyti, kad negalima sprendimų priimti ten, kur šalia yra verslo ir politikų grupės. Lietuvos ir Vokietijos žemėtvarkos specialistai, vykdę bendrą projektą mūsų šalyje savo išvadose rašė, kad formalios grupės gali daryti sprendimus ir kad tai gali būti kliūtis ateityje vykdant privatizaciją. Jeigu pardavimui teikiamas prioritetas, savivaldybės gali būti suinteresuotos gauti pajamas iš žemės nuomos.”
A.Vrubliauskas: „Normalu, kad savivaldybės tuo suinteresuotos. Savivaldybių tarybos dar turi balsuoti, bet kai apskrities viršininkas vienas, be jokios tarybos nuomonės priima sprendimą, tada problemos nematote?”
„Ūkininko patarėjas”: „Kas pagal naujai priimtą darbų schemą priiminės sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo?”
E.Raugalas: „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) ir toliau išliks žemės išteklių valdymo politikos kūrėja, ji iš apskričių perims sprendimų priėmimo funkciją dėl žemės grąžinimo. Savivaldybės iš apskričių viršininkų administracijos taip pat perims dalį šių funkcijų.”
A.Vrubliauskas: „Nelabai suprantu, kaip rajonuose bus pasiskirstę to fondo darbuotojai, kaip piliečiai iš rajonų juos pasieks? Kaipgi įgyvendindami naujoves gerinsime žmonėms gyvenimą?”
E.Raugalas: „NŽT savo atstovus turės rajonuose. Būtų gerai, jeigu tie darbuotojai atsirastų jau dabar, nes didelė grėsmė iškyla žemės dokumentų archyvams.”
„Ūkininko patarėjas”: „Jau šiandien akivaizdu, į kokias bėdas įklimpsime. Apskričių viršininkai daugelyje seniūnijų žemėtvarkininkus iš darbo jau atleido. Rajonų žemėtvarkos skyriuose taip pat darbuotojų sumažinta, kai kur už archyvus atsakingų žmonių nebėra. Rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjai patys perka maišus, deda į juos žemės dokumentų bylas ir gabena į rajonus. Ar žinote apie tai ir ar galite būti tikri, jog šiame chaose piktybiškai arba netyčia nedings kai kurie piliečių žemės dokumentai? Kas prisiims atsakomybę už tai?”
E.Raugalas: „Mes dėl to esame labai susirūpinę ir kalbame apie tai visais lygiais. Šį klausimą kėliau iki Vyriausybės kanceliarijos, yra parengta pažyma premjerui. Vienas variantų – įdarbinti žmones, kurie būtų atsakingi už dokumentus. Be abejo, dabar sunku tai padaryti.”
A.Vrubliauskas: „Nenuostabu, kad ne vienas žmogus, žinodamas, kad bus atleistas iš darbo, į viską nusispjovė. Bet aš norėčiau aiškumo dėl urbanizuotų teritorijų, nes ne visoms savivaldybėms yra nevienodos sąlygos.”
E.Raugalas: „Ne Žemės ūkio ministerija buvo iniciatorė, kad urbanizuotos teritorijos būtų atiduotos savivaldybėms. Vadovavomės kaimyninių šalių patirtimi, daugelyje jų laisva valstybės žemė priklauso žemės fondui. Užsieniečiai yra pastebėję, kad nedarytume to, kas galėtų būti neskaidru.”
A.Vrubliauskas: „Kur valstybės žemę reikia parduoti – atiduokime fondui, bet leiskite savivaldybėms tą žemę tvarkyti, kurios reikia savivaldos reikmėms (be teisės parduoti, su teise išnuomoti). Galbūt mums reikia statyti senelių namus ar ligoninę. Kol randame sklypą, gauname leidimą, suderiname... Tai trunka metus, o jeigu ateina investuotojas, neįmanoma efektyviai to daryti.”
E.Raugalas: „Tuo privalome rūpintis, nes kol mes ginčijamės, vagys trina rankas. Fondo reikalas – greitai paimti savo žinion žemę, ją racionaliai tvarkyti, kad nebūtų prarastos pajamos ir darbo vietos apleistose žemėse.”
A.Vrubliauskas: „Bet juk tą patį darė apskričių viršininkų administracijos? Ar turite duomenų, kiek pinigų išleista žemės reformai? Kas ir kam juos panaudojo? Reikia skaičiais kalbėti.”
E.Raugalas: „Taip tęsėsi keletą pastarųjų metų, apskritys vis prašė lėšų, jų vis trūko, tai vieną kartą turėjo baigtis.”
„Ūkininklo patarėjas”: „Apleista žemė – nuostolis visai šaliai. Šie plotai netarnauja nei ekonominei vertei kurti, nei visuomenės poreikiams tenkinti. Kokiu būdu bus siekiama, kad apleista valstybės ir privati žemė „grįžtų į gamybą”?
E.Raugalas: „Stimuliuoti šį procesą fondas gali, nes pirmasis ir svarbiausias jo uždavinys – inventorizuoti apleistą žemę (apleistos nederlingos žemės, apleistos žemės dėl melioracijos įrenginių defektų, ir kt.). Būtina nustatyti ir privačios žemės teisinę būklę, jeigu ja naudojasi bendraturčiai, kalbėtis su jais apie apleistos žemės perspektyvas.
Vienas fondo uždavinių – pasiūlyti apleistų žemių savininkams, kaip spręsti susidariusias problemas. Viena jų – perduoti nenaudojamą ir apleistą žemę fondui, kad ji būtų išnuomota arba parduota ūkininkams, formuojant kompaktiškas žemėnaudas. Valstybė atsako už tokią žemę, tad turime rūpintis.”
A.Vrubliauskas: „Piktybiškai buvo stabdomas valstybinės žemės pirkimas, per tą laiką ji apaugo krūmais.”
E.Raugalas: „Vienas dalykas, kai darbuotojas algą gauna už tai, kad sėdi (savivaldybėje ar apskrityje), kitas – jeigu dirbs fonde ir jo atlyginimas tiesiogiai priklausys nuo mūsų aptariamos situacijos. Pinigai, paimti už žemę, turi „grįžti į žemę”, jie turi būti griežtai kontroliuojami. Atėjus dabartiniam žemės ūkio ministrui už tvarkingą deklaruojamą žemę buvo siūlyta mokėti 1 proc. mokesčių, už apleistą - 5 proc. žemės vertės. Svarstant šį klausimą Finansų ministerija patarė neišsišokti, su tuo nesutiko ir Savivaldybių asociacija, teigdama, jog jie neturi žmonių administruoti šiai darbų sričiai. Beje, didžioji dalis žemės ūkio paskirties žemės yra deklaruojama, už ją žmonės gauna tiesiogines išmokas. Žemės mokestis nuo 0,35 proc. iki 4 proc. paskutinė mūsų mintis, kad būtų deklaruojama visa žemė, ir jeigu bus nustatyta, kad ji apleista, už ją savininkas turėtų mokėti 4 proc.”
A.Vrubliauskas: „Kas privers deklaruoti žemę? Ar tai bus numatyta įstatymu?”
E.Raugalas: „Tai numatys įstatymas, ir kai žemės vertė pradės kilti, mokesčių suma bus akivaizdi. Tai daroma norint įvesti atsakomybę už žemės tvarkymą.”
A.Vrubliauskas: „Kaip konkrečiai bus tvarkoma valstybės žemė, kaip bus organizuojamos teritorijos, įsikūrus fondui? Bent koks projektas būtų rodomas visuomenei, žmonės galėtų susipažinti su būsimomis naujovėmis, diskutuotų. Mes ir Savivaldybių asociacijoje kalbėjome apie tai, Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje diskutavome, nes dėl minimų naujovių esama nerimo.”
E.Raugalas: „Tai kol kas dar tik projektas, su juo supažindinome Seimo Kaimo reikalų komitetą, mes jo kol kas neplatiname.”
„Ūkininko patarėjas”: „Kada galėtų konkrečiai pradėti funkcionuoti naujoji žemės tvarkymo sistema, kada pradės veikti fondas?”
E.Raugalas: „Būtų gerai, kad fondas pradėtų veiklą nuo Naujųjų metų, dar nepanaikinus apskričių.”
A.Vrubliauskas: „Tai linkėčiau daryti kuo greičiau, bet juk pinigų VŽF specialistams niekas neduos. Kaip tame fonde dirbantys žmonės užsidirbs, jeigu sakote, kad fondas turi užsidirbti?”
E.Raugalas: „Jeigu savo žemės tvarkymo sistemoje nesutvarkysime kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės (blokų), Lietuvai gresia 8,4 mln. EUR bauda. Tuos darbus galėtų atlikti fondo specialistai. Pirmai pradžiai jie turi gauti darbų ir užsidirbti.”
„Ūkininko patarėjas”: „Beje, su rangovais (tarp jų ir tas pats Žemėtvarkos institutas) valstybė nėra atsiskaičiusi už jų atliktus darbus.”
E.Raugalas: „Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristačiau fondo ir racionalių žemėnaudų kūrimo projektą, kalbėjome apie reikalingas lėšas. 28 mln. Lt reikėtų projektams baigti, kad nebūtų bylų teismuose, dalį pinigų skirsime (kaip minėjau) blokams sutvarkyti, dar liks ir institutui už darbus apleistoms žemėms nustatyti. Administravimui faktiškai pinigų nereikės, liks ta pati administracija.”
A.Vrubliauskas: „Sutinku, kad reikia daryti permainas, bet kai vieni žemėtvarkos specialistai atleisti iš darbo, o kiti dar nepradėję dirbti – prasti reikalai, o delsimas tolygus nusikaltimui. Linkėčiau, kad kuo greičiau tas fondas pradėtų veikti. O gerbiamą žemės ūkio viceministrą kviesčiau susitikti su Savivaldybių asociacijos nariais ir padiskutuoti apie fondo perspektyvas, nes nežinojimas sėja nepasitikėjimą ir abejones tarp žmonių.”
„Ūkininko patarėjas”: „Dėkojame debatų dalyviams už išsakytas mintis, o apie naujoves žemės tvarkymo sistemoje žadame skaitytojus informuoti ir ateityje.”