D.Grybauskaitė rusų spaudai: „Su Rusija ketinu palaikyti abipusiai naudingus santykius“

Pirmaisiais savo uždaviniais prezidentė laiko finansų sistemos stabilizavimą ir energetikos rinkos demonopolizavimą. Ilgalaikis uždavinys - struktūrinės reformos, ir ne tik ekonomikoje, bet ir socialinėje srityje, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo sistemose. Visos tos reformos, kurias jau seniai reikėjo atlikti, tačiau to nebuvo padaryta.

- Ar pritariate nuomonei, kad naujas pareigas pradėjęs eiti politikas rimtų reformų imasi tik pirmąjį pusmetį.

- Žinoma, darbo pradžioje galima nuveikti daugiausia, nes žvilgsnis „šviežias“, rutina ir biurokratija dar neįtraukia, viską galima vertinti objektyviai. Pritariu šiai nuomonei.

- Lietuvos ekonomika yra oligarchizuota. Tai yra ne silpniausia, o problemiškiausia grandis, nes ji turi tiesioginės įtakos visoms gyvenimo sritims, įskaitant ir politiką. Oligarchizacija įvyko ir politikoje, o tai yra didžiausias demokratijos ir mūsų šalies ateities priešas.

- Šiuo metu problemos, kurios iškyla Lietuvai, yra pasaulinių problemų atspindys, ar šių problemų priežastys yra kitos?

- Bet kurioje šalyje problemų šiuo metu kyla dėl dviejų priežasčių. Žinoma, padėtis pasaulinėje ekonomikoje, kuriai priklauso ir Lietuva, turėjo didelės įtakos. Vienareikšmiškai. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių Lietuvoje kilo krizė. Ypač pastaraisiais metais vykdyta neatsakinga politika, įskaitant fiskalinę, nusmukdė Lietuvos ekonomiką iki šiuo metu fiksuojamo gylio.

- Ir kaip kovoti su krize?

- Ką gali padaryti maža šalis be gamtos išteklių ir ką gali padaryti didelė šalis su ištekliais ir pinigų spausdinimo mašina? Žinoma, kovos priemonės bus skirtingos. Tokioms šalims, kaip Lietuva, kuri neturi pinigų spausdinimo mašinos ir negali didinti savo biudžeto deficito, priemonės bus skausmingesnės. Tai išlaidų, ypač valstybės sektoriaus, mažinimas: būtina panaikinti funkcijų dubliavimąsi, taupyti visur, kur tik galima, kartu vykdyti struktūrines reformas ir mažinti kliūtis verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

- Ką turite galvoje kalbėdama apie „struktūrines reformas“?

- Lietuva iki šiol iš dalies parazituoja remdamasi sena ekonomine struktūra. Mūsų ekonomika yra daug energijos reikalaujanti, inovacijų lygis yra mažas, silpnai išsivystęs paslaugų sektorius. Padėtis per 20 metų beveik nepasikeitė.

Matau didelį potencialą. Išsilavinimo lygis šalyje yra didelis, o kai nėra gamtos išteklių, žmogus tampa pačiu svarbiausiu ištekliu. Kalbant apie struktūrines reformas, mes labai greitai ir radikaliai perėjome prie anglosaksiškosios, vadinamosios laisvosios ekonomikos, tačiau socialinės ir sveikatos apsaugos sričių beveik nekeitėme.

Valstybė šiose srityse yra prisiėmusi labai daug įsipareigojimų. Iš esmės Lietuvoje veikia du visiškai nepriklausomi plėtros modeliai, o krizės sąlygomis tai yra papildoma problema: krizės sąlygomis valstybė nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų.

- Kodėl jūs vadinate „politiniais impotentais“ vyriausybes, kurios prašo pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)?

- Kreiptis į tarptautines organizacijas reikia tik blogiausiu atveju, kai šalies vyriausybė negali pati susidoroti. Lietuva gali susidoroti pati, jei užsienio sąlygos nepablogės, t.y. šalis sugebės refinansuoti skolą ir skolintis tarptautinėse rinkose. Kreipimasis į tarptautines organizacijas reiškia tik vieną: tai signalas rinkoms, kad šalis nesusidoroja. Tuomet rinkos nebeskolina, ir automatiškai šalis tampa priklausoma nuo tam tikrų organizacijų konsultantų. Nenoriu kritikuoti nei TVF, nei Pasaulio banko, tačiau kiekviena šalis ir politikai turi suprasti, kad niekas už juos problemų neišspręs.

- Nenoriu vertinti mūsų kaimynų. Galiu pasakyti tik tai, kad jie neturėjo kitos išeities.

- Ar Lietuva labai bijo Latvijos bankroto?

- Tikiuosi, kad Latvijos bankrotas neištiks. Latvijai padės ir Europos Sąjunga, ir TVF. Galiausiai šalies vyriausybė imasi būtinų priemonių. Jei kalbėsime teoriškai, Latvijos bankrotas mums tiesioginės įtakos neturėtų. Poveikis gali būti kitoks.

Tarptautinės rinkos Baltijos šalis vertina kaip vieną regioną. Štai kokia problema. Stabilumo požiūriu, Lietuvos padėtis yra pakankamai gera, ir tikiuosi, kad sugebėsime susidoroti patys, tačiau tik tuo atveju, jei nekils kokių nors didelių sukrėtimų tarptautinėse rinkose, ir jei rinkos mums neužsivers.

- Ne, aš taip nemanau. Nėra nei ekonominio, nei politinio ryšio. Šiuo metu Lietuvai vienintelė aktuali problema - galimybė/negalimybė skolintis ir refinansuoti savo skolą. Nematau jokios devalvacijos prasmės. Devalvacija reikalinga tik tuo atveju, jei reikia padidinti šalies konkurencingumą siekiant paskatinti prekių eksportą. Tačiau dabar prekių vežti nėra kur. Visos rinkos miega. Ir Rytuose, ir Vakaruose.

Devalvacija taip pat būtų beprasmiška dar ir dėl to, kad du trečdaliai paskolų Lietuvoje paimta užsienio valiuta, todėl po lito devalvacijos gyventojų skolos išaugtų. Yra dar daug argumentų, kodėl manau, kad devalvacija nereikalinga. Esu įsitikinusi, kad reikia greičiau ruoštis euro įvedimui.

- Kada euras gali būti įvestas Lietuvoje?

- Nenoriu spekuliuoti datomis. Kai būsime pasirengę, tuomet ir įsivesime. Euras - ne tik valiutos pavadinimas, tai finansinės drausmės sistema. Drausmės reikia mums visiems. Vien tik valiutos pakeitimas nieko neduos. Įvesime eurą ir apsisaugosime nuo politikų populizmo finansų sferoje ir ekonomikoje. Iš esmės euras tam ir reikalingas. Todėl svarbi ne data, o sąlygos, kai suprasime, kad mums reikalingas tvirtas pagrindas vidaus finansuose, ekonomikoje, pagrindas būsimai šalies plėtrai. Ir, žinoma, daug kas priklauso nuo ekonomikos smukimo ir nuo to, kaip greitai sugebėsime sumažinti biudžeto deficitą.

- Rusijos ekonomistas Michailas Chazinas yra pasakęs, kad didžiausia Baltijos šalių klaida buvo pasitraukimas iš Tarybų Sąjungos, nes dabar, krizės metu, Tarybų Sąjunga būtų maitinusi Baltijos šalis...

- Galiu tik pasakyti, kad tai labai įdomi nuomonė. Tikiuosi, kad tai pokštas.

- Kokius santykius ketinate palaikyti su Rusija?

- Ketinu palaikyti konstruktyvų dialogą, abipusiai naudingus santykius.

- Ar ketinate mažinti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų?

- Žinoma, tai ilgalaikis Lietuvos uždavinys. Žinoma, kad apie tai reikia galvoti. Priklausomybės diversifikacija - visuomet geriau nei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

- Pagal TVF prognozes, šie metai bus labai sunkūs. 2010 metais, jei nekils rimtų sukrėtimų bankų sistemoje, bus šiek tiek lengviau. Kur problemos kilo anksčiau, ten jos ir bus išspręstos anksčiau. Manau, kad Europa pradės kapstytis iš krizės ateinančių metų pabaigoje arba 2011 metų pradžioje. Baltijos šalyse padėtis pagerės šiek tiek vėliau.

- Ar esate numačiusi ir prasčiausią įvykių ekonomikoje scenarijų?

- Noriu būti pasirengusi viskam. Sunkiomis sąlygomis kalbėsiu ne tik apie gerus dalykus, bet ir apie tai, kad reikės ką nors paaukoti. Tikrai žinau, kad tai nepatiks žmonėms, tačiau esu tik viena institucija, ir žmonės turi suprasti, kad tik kartu mes galime išspręsti problemas, tik tuomet Lietuva gali atsistoti ant kojų, tik tuomet Lietuva sugebės atsinaujinti.

- Dabar vertinu tokias savybes, kaip sugebėjimą aukotis kitų labui ir ką nors daryti kitiems. Tokias savybes įkūnija Mahatma Gandhi. Taip pat vertinu sugebėjimą bet kokiomis sąlygomis siekti savo tikslo. Šiuo atveju sektinais pavyzdžiai laikau Margaret Thatcher ir Winstoną Churchillį.