Per iškilmes – netikėta pauzė
Perspektyvi 16-metė lengvaatletė Simona Panevėžytė savo pavarde dažnai sutrikdo varžybų organizatorius.
Teikiant medalius, pagyrimo raštus ar kitokius apdovanojimus, perskaičius šuolininkės į aukštį vardą, staiga įsivyrauja tyla – skaitantysis karštligiškai tikrinasi, ar pavardė nesupainiota su gyvenamąja vieta.
„Kartą net vienas laikraštis parašė, kad pirmąją vietą laimėjo Simona panevėžietė. Korespondentė tikriausiai manė, jog neteisingai pavardę išgirdo, ir rašydama bijojo padaryti klaidą“, – kuriozinę situaciją prisiminė sportininkė.
Panevėžytė iš Panevėžio – daugeliui atrodo žaismingai skambantis kalambūras, o ne konkretaus asmens įvardijimas.
Broliui – dar linksmiau
Simona į tokius mažus nesusipratimus nekreipia dėmesio, pavardė jai nepatogumų nekelia, dėl jos nesijaučia išskirtinesnė.
„Mokytojai irgi stebėjosi, kad turiu retą pavardę, sakė, jog būtų įdomu patyrinėti jos kilmę, spėliojo, ar yra sąsajų su miesto pavadinimu“, – sako Simona.
Pasak Simonos, daugiau kuriozų ir nesusipratimų nutinka jos broliui dvyniui Aivarui Panevėžiui, kurio pavardė skamba lygiai taip pat kaip mūsų miesto vardas.
S.Panevėžytė su broliu, mama ir tėčiu nuo pat gimimo gyvena Panevėžyje. Gimimo liudijime įrašyta, kad S.Panevėžytė ir A.Panevėžys gimė Panevėžyje.
Medikė vaiku nepatikėjo
Kol vaikai buvo maži, daugiausia nesusipratimų kildavo poliklinikoje. Kartą brolis susižeidė koją. Ligoninės priimamajame medikė vaiką pakvietusi į kabinetą net 5 kartus klausė pavardės.
Mažam berniukui vis atsakant, jog yra Panevėžys, medikė ne juokais pyktelėjo, išėjusi į koridorių motinai tarė: „Niekaip su jūsų sūnumi nesusikalbu, klausiu pavardės, o jis sako, kur gyvena“.
Kai motina patvirtino, jog sūnus išties yra Panevėžys, medikei teko atsiprašyti, kad nepatikėjo vaiku.
Iš ten, kur nėra Nevėžio
Nei Simona, nei jos brolis giminės geneologiniu medžiu nesidomėjo, neturi žinių apie savo pavardės kilmę. Jaunuoliai žino tik tiek, kad Panevėžių giminės šaknys yra Biržų rajone, Vabalninko apylinkėse, – ten gyveno seneliai.
Į susitikimą su korespondente S.Panevėžytė atėjo su mama.
Išgirdusi, kad mus domina išskirtinės pavardės istorija, moteris santūriai šypsodamasi ėmė purtyti galvą. Ji paaiškino, kad dukra ir sūnus turi ne savo tėčio, o jos – Alės Panevėžytės pavardę.
Anot 43 metų A.Panevėžytės, vaikystėje, kai ji lankė mokyklą, ši pavardė jai kėlė rūpesčių, vadintis netoliese esančio didesnio miesto vardu nebuvo miela. Ir jei anuomet būtų buvę galima lengvai pasikeisti pavardę, A.Panevėžytė mielai tai būtų padariusi.
„Negaliu skųstis, kad vaikai kažkaip užgauliojo ar pravardžiavo, bet visi į pavardę atkreipdavo dėmesį, o aš viešumo nemėgstu“, – į gyvenimo smulkmenas nenorėjo leistis A.Panevėžytė.
Anot pašnekovės, ši pavardė išties reta. Iš visos Panevėžių giminės šiuo metu likęs tik vienas vyriškosios giminės tęsėjas – sūnus Aivaras.
„Dabar vaikai gerokai tolerantiškesni, maniškiams dėl pavardės nekyla problemų. Simonos dėmesys negąsdina, ji sportininkė, dalyvauja varžybose, susiduria su žiniasklaida“, – sakė pašnekovė.
Gal nuklydo Biržų kraštan
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė, paklausta apie galimą tokių pavardžių kilmę, sakė, jog šiuo atveju viskas aišku kaip ant delno.
Labiausiai tikėtina, kad pavardė kilusi nuo miesto pavadinimo. Kilmės modelis labai paprastas.
„Čia tas pats kaip Palūšė, Panerys, paupys. „Pa“ – nurodo reikšmę „prie ko“, šiuo atveju: prie Nevėžio. O dėl Biržų rajono, kuriame nėra šios upės, tai gali būti taip, kad kas nors iš tos giminės dar anksčiau ne ten gyveno, o kur nors prie Nevėžio, tik vėliau į Vabalninką persikėlė“, – dėstė A.Pangonytė.
Dvinaris asmens įvardijimas (su pavarde) Lietuvoje įsigalėjo dar XVI-XVII amžiuje.
Atkaklus triūsas davė vaisių
Sportinėje karjeroje S.Panevėžytei ypač geri buvo šie metai. Birželio pradžioje šalies jaunimo lengvosios atletikos pirmenybėse mūsų miestui atstovavusi S.Panevėžytė iškovojo bronzos medalį.
Sausio mėnesį S.Panevėžytė tapo šalies šuolių į aukštį čempione jaunučių grupėje, taip pat čempionės titulą pelnė ir jaunių pirmenybėse.
Pasak merginos trenerio Valentino Venckaus, darbšti, atkakli ir ištverminga moksleivė labai pagerino rezultatus dėl to, kad beveik kasdien lankė treniruotes.
Kadangi „Žemynos“ vidurinės mokyklos devintokei pamokos vyko po pietų, kiekvieną rytą 9 valandą S.Panevėžytė jau būdavo sporto salėje.
„Smarkiai gerėjantys dukros sportiniai rezultatai – trenerio nuopelnas. Ji buvo vienintelė šuolininkė, treniruotes lankiusi rytais, treneris ateidavo į darbą tik dėl jos vienos“, – džiaugėsi sportininkės motina.