Advokatui ne kartą yra tekę teismuose ginti atvykėlius iš Lietuvos dėl įvairių nusižengimų.
Nepaisydamas to, airis gerbia lietuvius bei tvirtina, kad airiai ir lietuviai – labai panašūs.
- Kaip atrodo lietuviai airio akimis?
- Manau, kad lietuviai darbštūs, nevengia sunkaus darbo.
Be to, kaip ir airiai, lietuviai yra iš mažos šalies, ilgus šimtmečius kentėjusios dėl didelės agresyvios kaimynės.
Dar vienas panašumas – didelė emigracija. Mano tėvas pasakoja, kad jo laikais dažna šeima turėjo giminaitį, išvykusį laimės ieškoti svetur.
- Ar lietuviai lengvai įsilieja į Airijos gyvenimą?
- Manau, kad ne. Bet ir nereikia pernelyg įsilieti. Be to, yra nebrangių skrydžių lėktuvais – gali bet kada aplankyti tėvynę.
Kita vertus, stebina, kai sutinki Airijoje ketverius ar penkerius metus praleidusius lietuvius, beveik nekalbančius angliškai.
- Kaip su lietuviais susijusi jūsų teisinė praktika?
- Viskas prasidėjo atsitiktinai. Į mane kreipėsi lietuviai, kurie norėjo įsigyti nekilnojamojo turto. Vėliau kreipdavosi ir Lietuvos ambasada, kai jūsų piliečiams Airijoje reikėdavo pagalbos.
Tenka atstovauti lietuviams ir teismuose. Juk vis daugiau jūsų įleidžia čia šaknis – perka būstą, leidžia vaikus į vietos mokyklas.
Su tuo susijusi ir viena įsimintiniausių bei liūdniausių bylų – lietuvę mergaitę mokykloje žiauriai sumušė jos bendraamžės. Tačiau primušė ne dėl jos kilmės, o dėl to, kad ji, kaip paauglė, buvo kitokia. Tai labai skaudus atvejis.
- O kokių „lietuviškų“ bylų daugiausia?
- Susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai lietuviai vairuoja išgėrę, be draudimo, reikiamų dokumentų.
Vienam jų teismas nurodė sumokėti 200 eurų baudą ir kompensaciją nukentėjusiajam.
Šiandien Airijoje galbūt vyrauja stereotipas, kad dažniausi pažeidėjai keliuose – atvykėliai. Bet aš tokiais atvejais primenu, kad prieš 30 metų Airijoje turėjome lygiai tą pačią problemą dėl airių.
Kita opi problema – pigesnių cigarečių kontrabanda.
- Ar airiai skiria lietuvius atvykėlius nuo lenkų? O gal visi rytų europiečiai jums atrodo kaip lenkai?
- Manau, kad jau pradeda skirti. Ir, reikia pasakyti, lietuvius vertina geriau nei lenkus. Pastarieji mums dažnai atrodo tokie amžinai nelaimingi – tarsi dirbtų savęs nevertą darbą.
Lietuvis jei dirba, tai iš peties, neskirstydamas darbų į gerus ir blogus.
Apskritai ir lietuviai, ir lenkai, ir kiti Rytų Europos gyventojai yra kur kas labiau laukiami ir kelia mažiau problemų nei imigrantai iš Azijos ar Afrikos. Pastarieji sunkiai pritampa, nenoriai dirba, yra linkę piktnaudžiauti socialine parama.
- Gal airiai jau pamėgo ir lietuviškus produktus?
- Ne, lietuviškas maistas tarp airių neprigijo, nors airiai mielai ragauja egzotiškų virtuvių patiekalus. Manau, neprigijo todėl, kad jūsų virtuvė pernelyg panaši į airišką – bulvės ir mėsa, sotus maistas darbininkui. Be to, airiai nevalgo tiek daug kiaulienos kaip jūs.
- Lietuva labai nuoširdžiai didžiavosi, kad Eurovizijos dainų konkurse Airijai atstovavusioje merginų grupėje būgnus mušė ir lietuvė. Ar airiai tai pastebėjo?
- Eurovizijos konkursas paprastam airiui nelabai įdomus. Bent jau tarp mano draugų nedaug kas jį žiūri. Aš ir pats negirdėjau, kad Airijos pasirodyme dalyvavo ir lietuvė.
Sutinku, kad būtų puiku, jei Lietuvos vardą išgarsintų muzikos žvaigždė. Juk negalima pamiršti, kaip didžiavosi Airija ir kokią stiprią įtaką mūsų tautinei tapatybei padarė tai, kad Bono ir U2 tapo pasaulinio garso žvaigždėmis.
Bet kol kas, manau, jus galėtų išgarsinti Vilnius.
- Taip, Vilnius šiemet tapo Europos kultūros sostine. Bet kodėl airiai apie jį vis dar nieko nežino?
- Man yra tekę lankytis Vilniuje, tai – įstabaus grožio miestas, jis nepaprastas. Aš irgi noriu paklausti: kodėl Airijoje nematyti nė vienos Vilniaus reklamos, kokias yra iškabinę vengrai Budapeštui reklamuoti arba lenkai, reklamuojantys savo miestus?
Manau, kad vien pamatę jūsų sostinės vaizdus airiai susižavėtų ir nuspręstų ją aplankyti. Juolab kad „Ryanair“ skraido į Lietuvą, o airiai – prisiekę keliautojai, mėgstantys aplankyti naujas šalis.
Būdamas Vilniuje pastebėjau, kad jūs, lietuviai, nelabai mokate save reklamuoti.
Darote tai arba šiek tiek įkyriai ir naiviai, arba priešingai – visiškai susikuklinate ir nepasigiriate privalumais.
Juk paslaptis labai paprasta – norint sudominti kitą žmogų reikia ne girtis tuo, kas jums patiems patinka, o įdomiai papasakoti tai, kas gali būti įdomu tam kitam žmogui, kurį ir norite sudominti.