Seimas atmetė prezidento veto ir priėmė prieštaringai vertinamą nepilnamečių apsaugos įstatymą (papildyta, komentarai)

Už tai balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 25 parlamentarai.

Nors diskusijoje nuskambėjo ir prezidento nuomonę palaikančių balsų, Seimo narių šalies vadovo argumentai neįtikino.

Tai reiškia, kad galios birželio 16 d. priimtas įstatymas, reglamentuojantis, kaip saugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio.

Seimas nustatė, kad viešąja informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.

Neigiamą poveikį darančia laikoma viešoji informacija, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu: kai detaliai rodomas žmonių ir (ar) gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas; kai rodomas sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas.

Prie tokios informacijos priskiriama erotinio pobūdžio, sukelianti baimę ar siaubą informacija. Įstatyme nustatyta, kad neigiamo poveikio informacija bus laikoma informacija, skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis.

Prie neigiamą poveikį darančios priskirta informacija, kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Neigiamą poveikį nepilnamečiams, įstatymo leidėjo nuomone, daro informacija, kuria palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai.

Taip pat tai tokia informacija, kai demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį, kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai, kai skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai; kai rodomas žmogaus hipnozės seansas, kai patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas.

Lietuva - atsilikėlė homofobė

Henrikas Mickevičius

, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Seimo priimtą įstatymą vertina neigiamai.

„Lietuva vis demonstruoja savo atsilikimą. Deklaruojama, kad esame pažangi valstybė, tačiau iš tiesų taip nėra. Priimdami tokius įstatymus žengiame į praeitį.

Seimas, priimdamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, visuomenei ir visam pasauliui siunčia žinią, kad esame homofobai, mūsų šalis nėra pažangi ir nesilaiko įvairių tarptautinių įsipareigojimų.

Pats įstatymas yra ydingas - jis parengtas neraštingai, daug neaiškių sąvokų. Jos turėtų būti patikslintos prieš priimant įstatymą, o ne tada, kai jis jau pradedamas taikyti.

Yra ir perteklinių dalykų. Blogiausia, kad taip ir lieka neaišku, kodėl toks įstatymas yra reikalingas. Ar yra socialinė būtinybė, ar yra atlikti moksliniai tyrimai, įrodantys, kad tokie draudimai yra būtini? Demokratinė visuomenė yra tolerantiška, plačių pažiūrų. Tačiau priimdama tokius įstatymus Lietuva dar kartą save pristato kaip atsilikėlę".

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tikina neįsivaizduojantis, kaip bus taikomas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas.

„Didžioji problema yra ta, kad plečiasi sąrašas tų dalykų, apie kuriuos vaikai negali girdėti ir matyti. Bet juk labai svarbus ir kontekstas, kuriame vaikai tą informaciją girdi, auga. Ar uždraudus informaciją apie nedarnias šeimas, sumažės skyrybų?

Blogiausia, kad nebuvo atlikta jokių studijų apie žalingos informacijos poveikį vaikams. Ar reklamuojant hamburgerius atsirado daugiau vaikų, kenčiančių nuo antsvorio? Nemanau.

Tai labiau panašu į dirbtinai išgalvojamas problemas, naujus draudimus žurnalistams. Nors šiuo metu žiniasklaida turi daugybę kitų problemų, susijusių su sunkmečiu.

Įstatymas yra neapibrėžtas. Kaip, pavyzdžiui, televizijos laidas ir filmus parenkantys žmonės turi suprasti, kas yra informacija, iškreipianti šeimos santykius? Juk niekur nėra patikslinta, kas yra neiškreipti šeimos santykiai.

Įstatymas draudžia kalbėti apie daugelį aktualių problemų, temų. O daugelis psichologų patvirtins, kad draudžiamas vaisius tampa saldesnis.

Vaikai ims ieškoti informacijos internete. Juk jau dabar jaunimas didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio. Pats ne kartą kontroliuojančias instancijas esu informavęs apie netinkamo turinio interneto puslapius. Tačiau, jei puslapis yra registruotas užsienyje, pareigūnai nieko nebegali padaryti.

Intensija apsaugoti vaikus yra gera, tačiau priemonės - netinkamos ir neapibrėžtos.

Tai tas pats, jei norint sustabdyti karą keliuose būtų tik pasakyta, kad važinėti reikia saugiai. O juk to nepakako, reikėjo riboti greitį, statyti kelio ženklus".

Vetavęs įstatymą V.Adamkus atkreipė dėmesį, kad kriterijai, pagal kuriuos viešoji informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį, yra suformuoti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl iš esmės beveik visa viešoji informacija gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.

Prezidentas V.Adamkus pabrėžė, kad abstrakčiai ir neaiškiai suformuoti kriterijai sudaro galimybes viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms itin plačiai ir laisvai interpretuoti, kokia viešoji informacija turėtų būti laikoma darančia neigiamą poveikį, o kuri - ne, tuo joms suteikiant nepagrįstai plačią įstatymo taikymo diskreciją.

Pasak V.Adamkaus, tuo yra sukuriamos ir prielaidos pažeisti Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą įsitikinimų bei informacijos laisvę.

Prezidento nuomone, toks įstatymas itin apsunkintų viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų pastangas laikytis įstatymo nuostatų ir įvertinti, kokia informacija bus pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams.  

Praėjusią savaitę „Amnesty International“ kreipėsi į Seimo pirmininką, prašydama užtikrinti, kad teisės aktai visiems Lietuvos žmonėms, taip pat ir vaikams, užtikrintų žodžio laisvę - laisvę rinkti, gauti ir skleisti informaciją.

Už žmogaus teises kovojanti tarptautinė organizacija prašė Seimo pirmininko ne tik užtikrinti, kad nebūtų priimti įstatymai, ribojantys teisę rinkti ir skleisti informaciją, bet ir garantuoti, kad žmonės nebūtų diskriminuojami jokiu, taip pat ir seksualinės orientacijos, pagrindu.

Tuo pačiu „Amnesty International“ pranešė, jog naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymas sudarys sąlygas „uždrausti bet kokią diskusiją apie homoseksualumą ir trukdys žmogaus teisių gynėjų darbą“.

Kita žmogaus teisių gynimo organizacija - „Human Rights Watch“ taip pat kreipėsi į Seimo pirmininką, teigdama, kad įstatymas neturėtų būti priimtas.

„Tai būtų homofobiškas įstatymas ir jis turėtų būti atmestas. Būtų pavojinga ir nepažangu atimti jauniems žmonėms galimybę gauti informaciją, kuri jiems reikalinga apsispręsti dėl jų gyvenimo ir apsaugoti sveikatą“, - pranešime spaudai cituojamas organizacijos atstovas Borisas Dittrichas, atsakingas už seksualinių mažumų programą organizacijoje.

Be to, B.Dittricho nuomone, toks žingsnis prilygtų cenzūrai.

Anot organizacijos atstovo, Seimas turėtų susiprasti ir atmesti įstatymą, kuris prieštarauja Lietuvos prisiimtiems įsipareigojimams Europos Sąjungai ir Europos Tarybai.

„Niekinantis požiūris į seksualinę orientaciją kaip gėdingą, kaip yra apibrėžta įstatyme, šiurkščiai pažeidžia Europos normas. Tai turėtų griaunamąjį efektą lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų jaunimo bendruomenėms“, - teigė B.Dittrichas.