Prezidentas privalo atlikti viešųjų ryšių funkcijas. Jis yra regimasis visuomenės kodas, savo spektakliu siekiantis užsitarnauti kuo didesnį populiarumą. Nes būtent populiarumas regimybės visuomenėje reiškia galią. O galia, savaime suprantama, suteikia visa kita.
Todėl visai nestebina ir tai, kad D.Grybauskaitė idealiai suvaidino savo vaidmenį teatralizuotame inauguracijos spektaklyje. Ji neturėjo iš ko rinktis.
Reprezentuodama save ji nesistengė kalbėti apie realius savo darbo planus, apie savo, kaip politikės, ateities veiksmų gaires. Priešingai – ji pasinaudojo pačiu primityviausiu masių valdymo mechanizmu: dar sykį pažadėjo sutramdyti oligarchus (būtent tai dar prieš savo pirmąją prezidento kadenciją žadėjo ir Rusijos valdovas V.Putinas), bėdojo dėl emigrantų, kurie spjovė į tėvynę ir džiaugiasi gyvenimu svetur. Ir, žinoma, žadėjo tarnauti žmonėms.
Tai nieko nestebina. Tauta širdingai spaudė naujosios savo dalios lėmėjos ranką, šypsojosi ir didžiavosi. Ne išsakytomis mintimis, bet įvaizdžiu. Ir įvaizdis čia nėra viskas – įvaizdis čia daugiau negu viskas.
Ne vienerius metus užsienyje praleidusi buvusi europarlamentarė puikiai išmano lyderystės dėsnius ir pagrindinius spektaklio visuomenės valdymo principus.
Kas yra D. Grybauskaitė?
Reginys. Elegantiškos, mielos, paprastos, bet tuo pačiu griežtos, protingos ir reiklios moters reginys.
Būtent šie regimos tikrovės atspindžiai ir sukūrė kosminio dydžio dabartinės prezidentės reitingus – visagalės medijos atliko savo darbą.
Žmonės pasitiki ir tiki ne tuo, ką prezidentė kalba, bet tuo, kaip ji save reprezentuoja. Paprastai kalbant, kaip ji save pateikia. Kokį spektaklį sukuria.
Ir už tai šiai ledi tikrai būtų galima skirti politinę Oskaro statulėlę – ugningas žvilgsnis, raiški kalba, pakilus balso tonas, veik kovinė laikysena – tai tikro tautos vado bruožai.
Jie nedaug kuo skiriasi nuo Holivudo kuriamų kičinių superherojų bruožų. D.Grybauskaitė yra sava ir tuo pačiu turinti „neįkainuojamos“ patirties.
Tampame tikrais pasaulio piliečiais, kurių gyvenimus negailestingai vis gausiau ima okupuoti iliuzijos ir surežisuotos manipuliacinės dramos.
Tampame spektaklio dalyviais, patys to nesuprasdami.
Vardan tos Dalios, tegul tęsias spektaklis.