Kova su vėjo malūnais
Pasak ekologo Vytauto Oržekausko, rajone iš viso buvo 18 oficialių sąvartynų. Du jų savivaldybės lėšomis jau uždaryti. Likę 16 bus rekultivuoti ir uždaryti iki šių metų lapkričio. Bendras šių sąvartynų plotas – 29,4 ha. Jiems rekultivuoti ir uždaryti prireiks 3 mln. Lt.
Tačiau V. Oržekauskas neslepia, jog noras padaryti aplinką švaresnę bei gražesnę jam primena kovą su vėjo malūnais. Anot ekologo, kas iš to, kad pernai savivaldybė savo lėšomis uždarė Viduklės sen. Jūkainių kaime buvusį sąvartyną, į kurį buitines atliekas veždavo Pryšmančių bei aplinkinių kaimų gyventojai. Gyvenvietės pašonėje žmonės savavališkai tuoj pat atidarė... naują.
– Pryšmantiškiai, kaip ir visi kiti rajono gyventojai, aprūpinti šiukšlių konteineriais. Be to, gyvenvietėje yra įrengta aikštelė, pastatyti konteineriai stiklui, plastmasei ir makulatūrai, – pasakojo V. Oržekauskas. – Tačiau nepaisant to, jie vis tiek veža ir verčia šiukšles į teritoriją tarp buvusios veršidės ir valymo įrenginių. Matyt, kaimiečiams įprotis teršti gamtą jau įaugęs į kraują...
Raseinių sav. ekologo V. Oržekausko teigimu, Pryšmančių gyvenvietės žmonės per pusmetį savavališkai buitinėmis atliekomis užteršė maždaug pusę hektaro valstybės žemės. „Šiai teritorijai sutvarkyti prireiks apie 40 tūkst. Lt, – sielojosi V. Oržekauskas. – Tie pinigai bus paimti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.“
Jaučiasi bejėgiai
Į Viduklės sen. Pryšmančių gyvenvietę „ŪP“ vyko kartu su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros vyresniuoju specialistu Rimantu Butkumi.
Išties, Pryšmančių pašonėje išvydome suverstas dideles krūvas buitinių atliekų: senų padangų, bal
dų, buitinės technikos, rūbų, šiferio, seno šieno ir kt.
– Sutramdyti tokius gamtos teršėjus labai sunku. Jei verčiant šiukšles žmogaus nepagavai už rankos, po to jau nieko neįrody-si, – atviravo Raseinių r. agentūros vyr. specialistas R. Butkus.
Pasak jo, stebėtina, kad taip elgiamasi tuomet, kai visi rajono gyventojai aprūpinti šiukšlių konteineriais, o įvairios firmos nemokamai surenka iš namų seną buitinę techniką bei baldus. „Atrodo, žmogui būtų paprasčiau buitines atliekas išmesti į konteinerį, nei kažkur vežti ir dar drebėti, kad nepagautų aplinkos apsaugos inspektorius. Juk jei mes nutversime, teks ir solidžią baudą mokėti, ir šiukšles susirinkti, – kalbėjo R. Butkus. – Tačiau šiandien akivaizdu viena: sodiečiai niekaip nesugeba pakeisti savo įpročių ir persiorientuoti. Manau, kad šiuo klausimu aktyviau turėtų dirbti kaimo bendruomenės.“
Veža naktimis
Pryšmančių kaimo bendruomenės pirmininkas Antanas Kleinauskas teigė, kad „iš kitos parapijos“ buitinių atliekų į Pryšmančių pašonę niekas neatvežė ir neišvertė. Bet pirmininkas taip pat dievagojosi neturįs galimybių sutramdyti tokius šiukšlintojus. „Dieną tų atliekų niekas neveža. Jei veža – tai tik naktimis. Po nakties, žiūrėk, jau ir riogso nauja krūva, – neslėpė apmaudo A. Kleinauskas. – Mes šį klausimą aptarėme bendruomenės susirinkime. Deja, kalbos ir liko kalbomis.“
Pryšmančių kaimo bendruomenės pirmininkas mano, jog dėl to kaltas žmonių įpratimas. „Kol nebuvo šiukšlių konteinerių, žmonės slapčia veždavo šiukšles iš namų ir versdavo į valdiškas teritorijas. Matyt, kai kurių sodiečių galvoje tie įpročiai dar išliko ir šiandien“, – svarstė A. Kleinauskas.
Autoriaus nuotrauka
