Numatoma Europos Sąjungos parama projektui sudarys 175 mln. eurų. Iš jų 44 mln. eurų Latvijos vidaus tinklams, 131 mln. eurų - jungčiai tarp Švedijos ir Lietuvos.
2016 metų pavasarį planuojamo užbaigti projekto tikslas - sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas, nutiesiant apie 350 km ilgio kabelį Baltijos jūros dugnu su elektros energijos keitiklių stotimis abiejose šalyse. Preliminari projekto vertė - 516-738 mln. eurų.
Į Stokholmą ketvirtadienį išskrenda Dalia Grybauskaitė. Tai bus pirmasis jos darbo vizitas. Taip pat prezidentė ketina aplankyti Latviją.
Švedijoje D.Grybauskaitė susitiks su šalies ministru pirmininku Fredriku Reinfeldtu. Susitikimo metu numatoma kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) prioritetus Švedijai pirmininkaujant ES.
Pokalbiuose su ekonomikos ir finansų ekspertais valstybės vadovė planuoja aptarti finansinio stabilumo ir pasaulio ekonominės situacijos klausimus.
Valstybės vadovė taip pat susitiks su Švedijos parlamento pirmininku Peru Westerbergu.
Latvijoje Lietuvos vadovė susitiks su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru. Susitikime ketinama aptarti dvišalius santykius ir Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo perspektyvas.
Taip pat numatomi susitikimai su Latvijos Seimo pirmininku Gundaru Daudze ir premjeru Valdžiu Dombrovskiu.
Prezidentė D.Grybauskaitė į Vilnių grįš penktadienio popietę, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Švedija pradeda pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Taryboje. Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente (EP) Švedijos ministras pirmininkas F.Reinfeldtas pristatė savo šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai programą. Daugiausia dėmesio Švedija skirs klimato kaitos stabdymui, ekonominės ir finansų krizės įveikimui bei migracijai. Be to, spalį tikimasi patvirtinti Baltijos jūros strategiją, kuri sustiprins Lietuvos ir kitų regiono šalių bendradarbiavimą.
„Mūsų pasaulis karščiuoja. Temperatūra kyla, todėl mes privalome imtis atsako“, - teigė Švedijos premjeras F.Reinfeldtas. Pasak jo, nepakanka savanoriško valstybių įsipareigojimo: gruodį Kopenhagoje rengiamoje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje svarbu pasiekti, kad visos didžiausios pramoninės pasaulio šalys įsipareigotų stabdyti klimato kaitą.
Kitas Švedijos prioritetas - finansų ir ekonominės krizės įveikimas. Švedija sieks, kad mažėtų valstybių biudžetų deficitas ir daugiau žmonių dalyvautų darbo rinkoje, taip pat stiprėtų pasitikėjimas finansų sektoriuje. Dar šį pusmetį Švedija tikisi pasiekti susitarimą dėl ES bankų priežiūros sistemos sukūrimo.
Pažymėjęs Lisabonos sutarties ratifikavimo svarbą, F.Reinfeldtas žadėjo skirti daug pastangų jos nuostatų įgyvendinimui, jei, kaip tikimasi, spalį Airija ją ratifikuos.
Švedija taip pat skirs daug dėmesio tarptautinio nusikalstamumo pažabojimui bei imigracijos politikai. Rudenį ji parengs „Stokholmo programą“, kuri numatys sukurti bendrą ES prieglobsčio sistemą, o kartu leis veiksmingiau pažaboti organizuotą nusikalstamumą.
F.Reinfeldtas taip pat padėkojo EP už 2006 m. jo patvirtintą ataskaitą dėl Baltijos jūros strategijos. Švedijos premjeras informavo, kad tokią strategiją tikimasi patvirtinti spalį rengiamame Europos Vadovų Tarybos susitikime.