Tačiau jau pats ligos pavadinimas „maras“ rodo, kad užkratas plinta greitai, todėl visi kiaulių augintojai ir šernų medžiotojai privalo būti ypač budrūs – įspėja specialistai. Krekenavos ir Ramygalos seniūnijose uždraudus kiaulių pervežimus, savo darbą priverstos stabdyti skerdyklos.
„Pasodėlės“ bendrovei skirs 5000 litų baudą
Rabikių kaime veikiančioje kiaulių fermoje „Pasodėlė“, priklausančioje danų kapitalo bendrovei „Saerimner“, sunaikintos visos ten buvusios 445 kiaulės, pašarai, nukenksmintos srutos, ferma dezinfekuota ir kasdien stebima veterinarijos specialistų.
Kol kas oficialaus pranešimo neskelbianti ir nuo komentarų susilaikanti bendrovė pripažįsta, jog uždelsė pranešti Panevėžio r. maisto ir veterinarijos tarnybai (MVT) apie nuo birželio 4 d. ėmusias kristi kiaules, – teigė „Ūkininko patarėjui“ bendrovės atstovas spaudai Paulius Stonis. Bendrovės „Pasodėlė” generalinis direktorius Clausas Baltsersenas susitikimuose su Krekenavos sen. gyventojais aiškina apie įmonės „draugiškumą aplinkai“.
Pasak Panevėžio r. MVT viršininko Valdemaro Kontauto, delsimas sudarė realų pavojų išplisti kiaulių marui visose 47 tūkst. kiaulių auginančiose danų fermose. Mat „Pasodėlėje“ Rabikių k. laikomos veislinės kiaulės, kurios, pasibaigus karantino laikotarpiui, vežamos į kitas „Saerimner“ fermas.
Jau pirmieji kritusių gyvulių skrodimai, atlikti po birželio 25 d., kai veterinarijos tarnyba pagaliau sulaukė signalo, sukėlė įtarimų dėl pražūtingos diagnozės. „Pasodėlės“ bendrovės savininkų elgesį, užtraukusį papildomų rūpesčių šalies ūkininkams ir ekonominių nuostolių dėl kiaulienos eksporto sulaikymo, V. Kontautas žada įvertinti aukščiausia įstatymų leidžiama bauda bendrovei – 5 tūkst. Lt.
„Manau, kad bendrovė pažeidė Veterinarijos įstatymo 14 ir 15 straipsnius, pagal kuriuos apie kiaulių kritimą mūsų tarnybai turėjo pranešti tą pačią dieną“, – vakar sakė „Ūkininko patarėjui“ V. Kontautas.
Kita vertus, esama ir lengvinančių aplinkybių. Dešimtis tūkstančių kiaulių skaičiuojančiuose kompleksuose 1–2 kiaulaičių kritimas laikomas normaliu dalyku. Tiek kiaulaičių ir nustipo birželio pradžioje. Bet birželio 20 d., kai krito jau 30 gyvulių – turėjo sukelti labai rimtų įtarimų, – kiaulių augintojų abejingumo ar neprofesionalumo nepateisina V. Kontautas.
Kaip skelbia VMVT, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nustatė, jog „Pasodėlės“ fermos augintinės užsikrėtė klasikinio kiaulių maro virusu, kurio tipas 2.1 Europoje neužregistruotas jau devynerius metus. Toks virusas prieš porą metų fiksuotas Azijos ir Pietų Afrikos valstybėse. Europoje jis buvo nustatytas tik 1997 m. ir 2000 m. Vokietijoje ir Olandijoje. Pernai Prancūzijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje siautė 2.3 tipo kiaulių maras.
Apie esamą klasikinio kiaulių maro situaciją šalyje ir priimtas griežtas veterinarinės kontrolės priemones informuota Europos Komisija, mūsų šalies Vyriausybė, Priešgaisrinis apsaugos gelbėjimo departamentas prie VRM.
Rajone - griežta kontrolė ir pirmieji nuostoliai
Nors kiaulių maras išaiškintas pavėluotai, atsargumo priemonių Panevėžio r. bus laikomasi mažiausiai mėnesį ar du. Pagal vakar paviešintą Panevėžio r. savivaldybės administracijos direktorių vaduojančio Eugenijaus Lunskio įsakymą, nuo liepos 13 d. „UAB „Pasodėlė“ skelbiama kiaulių maro židiniu.
Nuo 3 iki 10 km spinduliu aplink fermą esančių kaimų ūkininkai patenka į židinio apsaugos zoną, kurioje draudžiamas kiaulių vežimas viešaisiais ir privačiais keliais. Joks gyvūnas negali patekti į kiaulių ūkį ar iš jo be Panevėžio apskrities VMVT leidimo. Apie visas nugaišusias ar sergančias kiaules turi būti nedelsiant pranešama veterinarams arba tarnybai. Draudžiamos parodos, turgūs, rekomenduojama kiekvienam į kiaulių ūkį atvykstančiam ar iš jo išvykstančiam žmogui laikytis atitinkamų higienos priemonių. Panevėžio r. medžiotojai ir Miškų ūkio urėdija privalo informuoti Panevėžio VMVT apie kiekvieną šerno kritimo atvejį.“
VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas Mindaugas Kašinskas, be minėtų saugumo priemonių, dar pataria ūkininkams nešerti gyvulių neperdirbtomis maisto gamybos atliekomis.
Kaip „ŪP“ sakė Krekenavos seniūną vaduojantis Vaidas Kaušakys, seniūnijoje daugiausia kiaules augina smulkūs ūkininkai ir tik savo poreikiams. Tačiau Rabikių k. veikianti privati skerdykla jau patiria nuostolių.
Skerdyklos savininkas Antanas Ramanauskas tai patvirtino „ŪP“. „Kadangi negalima vežioti kiaulių, turėjau sustabdyti veiklą. Be darbo liko 15 žmonių, – jie išleisti atostogų. Nuostoliai verslui tiesiogiai priklausys nuo to, kaip ilgai truks suvaržymai.“ Pasak verslininko, žmonės kiaulieną perka, nes suvokia, jog ši liga pavojinga tik gyvuliams, tačiau prognozavo, jog sustabdžius kiaulienos eksportą į Rusiją, mėsa šalyje turėtų smarkiai pigti.
Prokuratūra tirs diversijos galimybę
Kas galėjo paskleisti retą kiaulių maro virusą danų bendrovėje, aiškinasi Generalinė prokuratūra, bendradarbiaudama su VMVT. „Į Generalinę prokuratūrą kreiptasi su prašymu padėti išsiaiškinti, ar šio tipo užkratas, kurio atvejų Europoje nebuvo nustatyta devynerius metus, UAB „Pasodėlė“ priklausančiose veislinėse fermose nebuvo paskleistas tyčia“, – praneša VMVT vadovas prof. Kazimieras Lukauskas.
Kaip mūsų laikraščiui aiškino Panevėžio MVT viršininkas V. Kontautas, į „Pasodėlę“ virusas pagal savo specifiką turėjo atkeliauti kontaktiniu keliu, greičiausiai jo nešiotojai – žmonės. Yra žinoma, kad kiaulių maro virusas dar išskirtas ir Izraelyje. Ligos pasireiškimo atvejai gana dažni Rusijoje. „Saerimner“ atstovai ten veža kiaules, Sankt Peterburge turi skerdyklą. Bet tai kol kas tik versijos, kurias patvirtinti ar paneigti gali Generalinės prokuratūros specialistai. Pati „Pasodėlės“ bendrovė tokią prielaidą kategoriškai atmeta.
Tuo tarpu Panevėžio apskrities MVT vadovas du mėnesius – tiek trunka inkubacinis kiaulių maro ligos periodas – sakė „sėdėsiantis kaip ant adatų“, užuot išėjęs jau suplanuotų atostogų.
Prieš 17 metų klasikinis kiaulių maras buvo registruotas būtent Panevėžio rajone. Liga buvo nustatyta ir šernams.